Neįtikėtina, bet tiesa: NASA drauge su Nokia Mėnulyje kurs 4G tinklą
Gali būti, kad jau visai netrukus į žinutes neatsakantys astronautai nebegalės pasiteisinti, jog dalyvauja misijoje Mėnulyje. Čia NASA kurs 4G mobiliojo ryšio tinklą. Taip, tai tikrai vyks Mėnulyje. Šiam ryšio projektui skirta 14,1 mln. dolerių. Jam įgyvendinti Jungtinių Valstijų kosmoso tyrimų agentūra pasirinko bendrovės „Nokia“ JAV padalinį „Nokia Bell Labs“.
Ambicingas projektas yra 370 mln. dolerių vertės programos, kuria siekiama skatinti kosmoso tyrimus, dalis.
Kaip pabrėžia NASA, tai bus pirmoji 4G ryšio sistema kosmose. Ji galėtų efektyviau palaikyti ryšį Mėnulio paviršiuje, aprėpti didesnius plotus, greičiau perduoti duomenis ir būti patikimesnė nei dabartiniai standartai. Tinklas veiks nepaisant atšiaurių sąlygų – itin permainingos temperatūros, radiacijos ir vakuumo. O ateityje „Nokia“ planuoja tinklą patobulinti iki 5G – visai kaip ir Žemėje. Juk norima sukurti technologiją, padėsiančią žmonėms prisijaukinti Mėnulio paviršių.
Kol kas nėra aišku, kada šis projektas virs realybe. Tačiau jis veikiausiai derinamas su NASA tikslu iki 2028 m. Menulyje įkurti nuolatinę bazę. Juk kaip kitaip astronautai galėtų instagrame pasigirti savo žingsniais Mėnulyje?
Šaltinis: Mashable.com
Klastingas išmaniųjų įrenginių seksizmas: sprendimo ieškome ne ten, kur reikėtų
Išmaniuosiuose asistentuose slypi neabejotinos seksizmo užuominos. Jų balsai paprastai moteriški, o atsakymuose neretai ignoruojama moterims svarbi informacija. Pasak knygos „The Smart Wife“ autorių Jenny Kennedy ir Yolande Strengers, bandymai pažaboti šį seksizmą kol kas nėra pakankami.
Mokslininkės žvelgia giliau ir nagrinėja visuomenės, kurioje dominuoja vyrai ir reikalinga „išmanioji žmona“, problemą. Jos iškelia idėją, kad dirbtiniam intelektui, robotams ir kitiems išmaniems įrenginiams buvo priskirtas tradicinis namų šeimininkės vaidmuo ir tipiniai darbai. Nors išmanusis asistentas iš esmės nėra priskiriamas jokiai lyčiai, tačiau jiems perduodami stereotipiniai moteriški darbai ir emocinės paramos teikimas. Moteriškų bruožų suteikimas įrenginiams gali būti naudingas juos gaminančioms kompanijoms. Tokie įrenginiai vartotojams atrodo draugiškesni, „švelnesni“ ir priimtinesni.
Išmaniesiems asistentams priskyrus „išmaniosios žmonos“ funkciją, nuvertinami namų ruošos darbai, globos ir emocinės paramos teikimas. Mokslininkių teigimu, technologijos netgi gali tapti prieš moteris nukreipto smurto artimoje aplinkoje įrankiu.
Dėl šių priežasčių nepakaktų vien gaminti lyties aspektu neutralius įrenginius. Kitaip tariant, prabylančius neutraliais balsais. Tai tik sumenkintų pačią seksizmo dirbtinio intelekto srityje problemą. Juk požiūris į įrenginiams perduodamas funkcijas liktų toks pat.
Mokslininkės neabejoja, kad išmaniųjų įrenginių seksizmo problemą spręsti reikia pradėti ne nuo jų gamintojų. Reikalingi visuomenės ir kultūros pokyčiai. Jos siūlo apsvarstyti mūsų santykį su technologijomis ir jų funkcijomis. Technologijos turėtų priešintis netinkamam žmonių elgesiui.
Žinoma, reikalingi ir technologijų industrijos pokyčiai. Į šią sritį būtina įtraukti ne tik daugiau moterų, bet ir socialinių mokslų disciplinas. Kitas variantas – bandyti „suasmeninti“ ir paįvairinti dabar kuriamus įrenginius, atsisakyti jiems priskiriamų su moterimis siejamų klišių ir stereotipų.
Tad atsakymas aiškus: seksistinis išmaniųjų įrenginių pobūdis yra ne technologijų, o juos kuriančio žmogaus problema.
Kas reguliuoja socialinius tinklus?
Pastaruoju metu vis dažniau svarstoma apie tai, kokia yra reali socialinių tinklų galia ir tikslai. Tačiau konkrečios juos reguliuojančios institucijos nėra. Socialinių tinklų kompanijoms taikomos tik bendrosios, bet ne atskiros šios srities taisyklės.
Galima išskirti pagrindines socialinių tinklų kompanijų veiklą reguliuoti galinčias institucijas. Jungtinėse Valstijose egzistuoja federalinio lygmens reguliuotojai. Tai Federalinė komunikacijos komisija ir Federalinė prekybos komisija. Tačiau pirmoji iš tiesų negali reguliuoti komunikacijos turinio. Antroji taiko tik visų sričių kompanijoms bendras taisykles. Tad šių institucijų reguliuotojomis vadinti negalima
Socialinių tinklų reguliavimu suinteresuotos JAV valstijos. Iniciatyvą parodė Kalifornija ir Ilinojus. Jos ėmėsi priemonių vartotojų privatumui apsaugoti. Šiose valstijose sėkmingai priimti specialūs vartotojų duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Jie įpareigoja kompanijas laikytis aukštų privatumo standartų. Tačiau iš esmės tai tik savotiškas naujos politikos išbandymas valstijų lygmeniu. Be to, kyla suderinamumo su valstybės įstatymais klausimas.
JAV Kongresas socialinių tinklų reguliavimo srityje veiksmingumu tikrai nepasižymi. Kongresas nepriėmė šią sparčiai besikeičiančią sritį reguliuojančių įstatymų, neįsteigė ir tą darančių institucijų.
Kalbant apie reguliavimą Europos Sąjungoje, pirmiausia prisimenamas taisyklių sudėtingumu pasižymintis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Tačiau didžioji jo problema yra ryžtingo šių taisyklių įgyvendinimo stoka. BDAR turi didžiulį reguliavimo potencialą, tačiau kol kas jo veikimo procesas dar tik šlifuojamas.
Tad panašu, kad socialiniai tinklai nepatiria didesnių suvaržymų. Esami teisės aktai ir institucijos realios grėsmės jiems nekelia, o specializuota institucija nesukurta. Socialinius tinklus reguliuoja visi ir tuo pačiu metu niekas.
Kaip kompanijoms susižavėjimą dirbtiniu intelektu paversti finansine nauda?
Dirbtinis intelektas verslo pasaulyje pastaruoju metu tapo tiesiog magišku žodžiu. Jis kompanijų darbuotojams padeda atlikti užduotis nepaprastai efektyviai. Dirbtinis intelektas ateina į pagalbą ir kai kuriuose logistikos kompanijos DHL siuntų skirstymo centruose. Tokiu būdu daug lengviau pakrauti krovinius į lėktuvus ir atlikti kitus centro darbus.
DHL priklauso vis didėjančiam dirbtinį intelektą naudojančių kompanijų būriui. Tačiau ji taip pat yra viena iš nedidelio būrelio – vos 11 proc. – kompanijų, galinčių pasidžiaugti žymia dirbtinio intelekto atnešta investicijų grąža.
Tokius duomenis pateikė neseniai atliktas tyrimas, analizavęs finansinę dirbtinio intelekto naudą. Regis, ateityje įmonėms konkurencinį pranašumą suteiks tik efektyvus dirbtinio intelekto panaudojimas.
Tyrimo autorių – „Boston Consulting Group“ ir „MIT Sloan Management Review“ – teigimu, svarbiausia šios technologijos netaikyti aklai. Sėkmingiausios dirbtinį intelektą naudojančios kompanijos padaro tinkamas išvadas. Besiremdamos jomis, jos koreguoja savo verslo procesus, stengiasi tobulinti algoritmus ir kuria naujas verslo praktikas. 73 proc. tą darančių kompanijų susilaukė investicijų grąžos.
Štai DHL dirbtinis intelektas jau seniai tapo platesnio kompanijos požiūrio dalimi. Į verslo procesus buvo įtraukiami projektai, susiję su duomenų mokslu ar mašininiu mokymusi. Be to, svarbus glaudus žmonių bendradarbiavimas su dirbtinio intelekto sistemomis. Jos, ypač pradiniuose etapuose, nėra tobulos, todėl ekspertai gali pagerinti algoritmo tikslumą.
O svarbiausias dalykas siekiant investicijų grąžos, pasak tyrimo autorių, yra suprasti, kad nei žmonės, nei mašinos neturi esminio pranašumo.
Šaltinis: Wired.com
