Slaptažodžiai paseno, saugumo viltis – dirbtinis intelektas
Šiandien įmonės skatinamos kurti ir užtikrinti patikimą virtualią darbo aplinką. Prie tokios aplinkos prisijungti galima iš bet kurios vietos, įrenginio, bet kokiu laiku. Tad galimybių pasiekti virtualią savo darbo vietą nepakilus nuo sofos netrūksta. Deja, tą patį galima pasakyti ir apie šiandienines skaitmeninio įsilaužimo galimybes. Piktavaliai gali pakankamai nesunkiai „nulaužti“ slaptažodžius.
Dėl šios priežasties duomenų saugumas nebegali priklausyti nuo pasitikėjimo ir tokių tradicinių atpažinimo formų kaip slaptažodžiai. Organizacijos susiduria su rimtu išteklių ir duomenų apsaugojimo iššūkiu. Saugumas privalo taikytis prie pokyčių tempo, o tą padaryti gali padėti dirbtinis intelektas.
Skaitmeninę tapatybę, kuriai patvirtinti jau seniai pasitelkiami slaptažodžiai, suklastoti nesudėtinga. O štai apie elgesį pasakyti to paties negalima. Žinoma, netinkamas ir įtartinas elgesys gali apmauti žmones. Bet su dirbtiniu intelektu to padaryti nepavyks.
Dirbtinis intelektas gali užfiksuoti elgesio nenuoseklumą ir anomalijas. Tai gali būti kitokie pelės ar klaviatūros judesiai, skirtingos darbo valandos ir dar daugybė dalykų, neatitinkančių bendro darbuotojo elgesio ir įpročių modelio. Pagal tai dirbtinis intelektas gali blokuoti prieigą prie duomenų.
Todėl jei kibernetiniai nusikaltėliai mėgintų pralaužti dirbtinio intelekto apsaugą, jiems tektų titaniška užduotis. Reikėtų analizuoti ne tik skaitmeninius vartotojo, kuriuo siekiama apsimesti, įpročius, bet ir fizinius elgesio ypatumus.
Dirbtinis intelektas nuolat mokosi realiu laiku ir tobulėja. Ši technologija gali žengti koja kojon su verslo pokyčiais. Ji analizuoja kasdienes grėsmes ir automatizuoja atsaką joms.
Šios technologijos pranašumą supranta ir lietuvių startuolis „iDenfy“, kuriantis dirbtiniu intelektu paremtą tapatybės nustatymo paslaugą.
Dirbtinis intelektas gali tapti duomenų saugumą užtikrinsiančia išeitimi. Tiesa, nereikia užmiršti, kad ši technologija yra tokia pat nestabili kaip ir laikai, kuriais gyvename.
Šaltinis: FastCompany.com
Profesoriaus verdiktas: technologijų pasaulyje atsakymų į esminius gyvenimo klausimus nerasime
Maždaug prieš dešimtmetį Stanfordo universiteto literatūros profesorius Adrianas Daubas sunerimo dėl savo studentų elgesio. Jie prisijungdavo prie daug žadančių startuolių, pabėgdavo į technologijų pasaulį, o vėliau neretai iš jo sugrįždavo suglumę ir nusiminę.
A. Daubo manymu, technologijų pasaulis jaunuoliams suteikia prasmės jausmą, tačiau vėliau juos dažnai apleidžia. Šiuo aspektu jis technologijų vunderkindus prilygina žymiausiems atletams: šie žmonės galiausiai būna pasimetę, nematantys prasmės ir neradę atsakymų į esminius gyvenimo klausimus.
Vienas kertinių technologijų industrijos aspektų yra naujovės. O štai A. Daubas didžiąją gyvenimo dalį paskyrė šimtmečių senumo idėjų analizei. Pasitelkdamas šią patirtį, jis mėgina geriau suprasti, kuo jaunus žmones vilioja darbas technologijų srityje. Tačiau jo tikslas – ne atkalbėti nuo šio kelio, o užtikrinti, kad juo žengiantys jaunuoliai nesivadovautų klaidingu įsivaizdavimu ir paskatinti netinkamų motyvų.
Mokslininką neramina, kad technologijų sritis pateikiama kaip galimybė gerai užsidirbti ir rasti lengvus atsakymus. Toks vaizdinys yra klaidinantis ir gali nulemti jaunuolių pasirinkimus, dėl kurių jie vėliau gailėsis.
Profesoriaus manymu, dauguma esminių Silicio slėnio ir apskritai technologijų kompanijų idėjų iš tiesų yra labai senos, tik pritaikytos šiandienai. Be to, šios kompanijos neretai iškraipo realybę.
Visgi A. Daubas nepraranda vilčių, kad ateityje kursis kitokie technologijų modeliai ir kompanijos: tvaresnės ir žmogiškesnės. Jaunuolius jos trauks nesumeluotomis ir nepagražintomis idėjomis. Tada technologijų srityje darbuosis kalnus nuversti galintys aukštos kvalifikacijos idealistai.
Šaltinis: Protocol.com
Prognozių labirintuose: kurioms technologijoms neramumų apimtas pasaulis žada sėkmę?
Pasaulis išgyvena didžiulį nestabilumą, nulemtą COVID-19 pandemijos, JAV prezidento rinkimų, „Brexit“, prekybos karų ir kitų neramumų. Tai skatina išgyventi ir konkuruoti norinčias kompanijas spartinti skaitmeninius pokyčius.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, technologijų tyrimų kompanija „ABI Research“ pabandė numatyti skaitmeninės transformacijos kryptį ir pateikė technologijų pasaulio prognozes 2021-iesiems ir tolesniam laikotarpiui.
Tad kaip atrodys besitęsianti technologijų evoliucija ir jos įgalintas pasaulis?
5G bus sėkmingiausia mobiliųjų telefonų technologija. 5G technologija visais aspektais aplenks pirmtakę 4G. 5G išmaniųjų telefonų pardavimai augs eksponentiškai. Iki 2025-ųjų jie sudarys daugiau nei 70 proc. visų išmaniųjų telefonų pardavimų. 5G taps sparčiausiai augančia mobiliąja technologija.
Augs papildytosios realybės industrijos vertė. Vartotojų skaičius ir vertės suvokimas sukurs tvirtą papildytosios realybės rinką.
„Blockchain“ technologijos rinka iki 2023-ųjų bus nuslopinta. Rizikos vengimas sumažino pajamas, ši tendencija išryškėjo dar 2018-aisiais ir toliau vis stiprėjo. Į 2018-ųjų lygį „Blockchain“ technologijos rinka nesugrįš iki 2023-ųjų.
Didės mobiliųjų robotų populiarumas. Patobulinus jutiklius ir algoritmus, autonominiai mobilieji robotai tampa vis populiaresni. O iki 2025-ųjų jie pagal pasaulinių pardavimų pajamas pralenks AGV tipo transporto priemones.
Žemės ūkio technologijų dėka turėsime daugiau maisto. Technologijos suteikia šiandien labai aktualią galimybę ūkininkams nuotoliniu būdu stebėti gyvulius ir pasėlius. Dėl šios priežasties jie gali užauginti daugiau produkcijos.
Šaltinis: TechDigest.tv
Lenk medį, kol jaunas: Kinijos mokyklos skaitmeninius vaikų įgūdžius plėtos pasitelkdamos programavimą
Panašu, kad nuo 2017-ųjų skambėję raginimai ugdyti informacinių technologijų talentus tampa realybe. Kinija planuoja į pradinių ir vidurinių mokyklų programas įtraukti programavimą. Siekiama, kad tokiu būdu moksleiviai išvystytų skaitmeninio mokymosi įgūdžius ir lengvai priimtų naujoves. Šiuo metu ruošiami programavimo mokytojų parengimo planai.
Pasak Kinijos švietimo ministerijos, programavimo mokymas nėra orientuotas į tai, kad moksleiviai taptų programuotojais. Siekiama skatinti jų gebėjimą logiškai mąstyti ir spręsti problemas.
Tiesa, nemažai tėvų Kinijoje jau seniai suprato, kad programavimas yra vienas geriausių būdų paruošti vaikus technologinių įgūdžių reikalausiančiai ateičiai. Todėl jų vaikai lanko programavimo būrelius. Tad iš esmės dabar mokyklos imsis misijos, kurią jau kuris laikas įgyvendina privatus sektorius.
Įdomu, kada tokios misijos imsis ir Lietuvos mokyklos?
Šaltinis: StraitsTimes.com
