Šalims, negalinčioms pasigirti rinkos dydžiu ar žinomumu, sudėtinga atkreipti investuotojų dėmesį. Vis dėlto, būdų, kaip tapti labiau pastebimais tarptautinėje verslo arenoje, yra. Tai jau ne vieną kartą įrodė tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ komanda. Neatsitiktinai šiemet vykusiuose tarptautiniuose „Kylančios Europos apdovanojimuose“ ji buvo pripažinta geriausia investicijų plėtros agentūra Centrinėje ir Rytų Europoje. Agentūros vadovo Manto Katino teigimu, vienas didžiausių Lietuvos privalumų yra talentai. Vis dėlto, siekiant ir toliau išlikti konkurencingais šioje srityje, būtini pokyčiai ne tik švietimo sistemoje, tačiau ir talentų pritraukimo srityje.
Užsienio investuotojų poreikiai panašūs
M. Katinas pastebi, kad tiek technologinės, tiek gamybinės įmonės renkasi miestus, kuriuose išplėtotas stiprus švietimo tinklas ir užtikrinama pakankama reikalingų specialistų pasiūla. Panašus principas galioja ir kalbant apie investuotojus, kuriems reikia daugiau vadinamųjų „blue-collar“ darbuotojų (imlių specifinėms žinioms). Paprasčiausiai netikslinga statyti gamyklą regione, kuriame nėra kolegijos ar profesinės mokyklos, galinčios rengti kvalifikuotus darbuotojus.
„Šiuo metu Vilnius, palyginti su kitais didžiaisiais Vidurio ir Rytų Europos regiono miestais, turi laikiną privalumą – turime daug talentų, o rinkos branda dar nėra pasiekusi kritinės fazės. Mūsų šalies ateičiai ypatingai svarbu švietimo sistemos lankstumas ir greitis. Rinkos dydžiu mes niekada nepralenksime Lenkijos ar Čekijos. Tad konkuruoti galime tik aukštesne kokybe, greitesne reakcija į kintančius poreikius bei multikultūriškesne aplinka“, – komentuoja M. Katinas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jau dabar daugelio užsienio investuotojų sprendimui, kurioje šalyje plėtoti veiklą, didelę įtaką daro šalies švietimo sistema. „Pastebime, kad technologinės ir gamybinės įmonės renkasi miestus su stipriais universitetais, kolegijomis ar profesinėmis mokyklomis, ruošiančiomis joms reikalingus kvalifikuotus specialistus. Tad, jeigu norima sukurti prielaidas ekonominiam augimui, regionai – išskyrus Vilnių ir Kauną – reikalauja drastiškų pokyčių visuose švietimo lygiuose“, – mano M. Katinas.
Švietimo sistemai reikia aiškios krypties
Norint turėti užtektinai talentų ir ateityje, galimos dvi kryptys: investuoti į jų ugdymą arba pritraukti specialistus iš užsienio. „Investuok Lietuvoje“ vadovas tikina, kad turėtume veikti abejomis kryptimis.
Jo teigimu, mūsų švietimo sistema gali rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet jai reikia daugiau lankstumo, atvirumo ir inovatyvumo. O svarbiausia – aiškios krypties, kurioje srityje mes norime rengti geriausius talentus pasaulyje. Anot M. Katino, tik turėdami nišą, kurioje sieksime būti geriausiais, galėsime kryptingai investuoti, kaupti kompetenciją ir tapti ekspertais.
„Labai tikiu privačiomis iniciatyvomis švietime, kurios gali tapti reikalinga grandimi Lietuvoje padedant perkvalifikuoti talentus. Suaugusių žmonių kiekis, kuris gali įgauti reikiamų žinių, demografiniu aspektu yra dešimtis kartų didesnis, nei vien tik kiekis kasmet mokyklą baigiančių jaunuolių“, – dėsto jis.
Visgi „Investuok Lietuvoje“ vadovas neabejoja, kad, norint augti ir nepatirti „kieto nusileidimo“, Lietuva turės išmokti pritraukti talentus iš užsienio. Nearti dirvonai, jo teigimu, yra užsienio studentų pritraukime. Jis pastebi, kad tokie miestai, kaip Londonas, Dublinas ar Amsterdamas, apie pusę dirbančiųjų aukštosios pramonės ir paslaugų sektoriuje pritraukia iš užsienio.
„Vilnius taip pat turi visas prielaidas tapti multikultūriniu miestu. Tai – jo genuose. Bet tam reikia labai daug drąsos ir inovatyvių žinių. Džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti politinius lyderius, kad „Work in Lithuania“ mūsų organizacijos viduje pradėtų kaupti šios srities kompetencijas ir įrankius. Spėju, kad po 10 ar 15 metų šalys ir miestai labiausiai pasaulyje konkuruos dėl talentų. Gera žinoti, kad šį kartą tam mes ruošiamės iš anksto“, – šypteli M. Katinas.
Nuo trumpalaikių sprendimų prie ilgalaikių
Galimybę stiprinti Lietuvos žmogiškąjį kapitalą „Investuok Lietuvoje“ vadovas mato kuriant modernių perkvalifikavimo programų tinklą. Pasak jo, labai svarbu įsisąmoninti, kad niekas neturi nei laiko (arba bent jau taip galvoja), nei motyvacijos grįžti į kelerių metų mokslų ciklą tam, kad įgytų paklausių kompetencijų. Valstybė, jo įsitikinimu, turėtų investuoti į modelių, leidžiančių greičiau nei per metus parengti darbui pasiruošusį specialistą, kūrimą. Tokių privačių iniciatyvų, kaip „Code Academy“, patirtis rodo, kad tai įmanoma – po intensyvių kursų žmonės nesunkiai randa darbą jiems naujoje sferoje.
„Modernių edukacijos programų tinklo įdiegimas leistų Lietuvai, ypač regionams, prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos tendencijų, o darbuotojai galėtų keisti profilį lengviausiu keliu“, – teigia M. Katinas.
Perkvalifikavimo modeliai padėtų tiek vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jaunimui, norinčiam įgyti darbo rinkoje reikalingų kompetencijų. Juolab, kad tyrimai rodo, jog praktiniams įgūdžiams dabartinėje švietimo sistemoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Štai „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) kartu rengta informacinių technologijų specialistų analizė parodė, kad daugelyje kolegijų ir profesinių mokyklų kokybė yra labai prasta. Natūralu, kad tokias studijas baigusiems studentams sunku įsidarbinti pagal specialybę ir karjeros pradžioje tenka rinktis žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus.
Vis dėlto, perkvalifikavimas – tik trumpalaikis sprendimas. „Investuok Lietuvoje“ vadovas mano, kad daugiau investuoti reikėtų į mokymosi visą gyvenimą kultūros plėtrą Lietuvoje.
„Dabartinis žinių gyvavimo ciklas yra apie 7–10 metų. Dėl to, vos tik pabaigęs mokslus, negali sustoti siekti žinių. Mokymasis turi būti nuolatinis. Kiekvienas turėtų pagalvoti, kokių kompetencijų reikės, kai norės keisti darbą. Į mokymosi kultūros plėtrą įsitraukti turėtų visi suinteresuotieji: nuo gerai darbo rinkos lūkesčius išmanančios profesinio orientavimo sistemos iki bendruomenių, kurios palaiko ir skatina siekti žinių ir jas pritaikyti, – sako pašnekovas. – Šioje srityje kritinę reikšmę vaidins buvusi „Darbo birža“. Tapusi „Užimtumo tarnyba“, ši institucija ilgainiui galėtų tapti labai modernia sistema, kuri inovuotų ir padėtų įdiegti įvairias priemones, padedančias sumažinti takoskyrą tarp verslo poreikių ir žmonių gebėjimų.“
Jis priduria ir tai, kad labai tiki nacionalinės žmogiškųjų išteklių strategijos diegimu Lietuvoje.
„Ji padėtų atskleisti aiškias priežastis, kur egzistuojanti švietimo sistema turi veikti efektyviau, siekiant ją nukreipti link ateities ekonomikos“, – neabejoja „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Esame netoli lūžio taško
Nors ir nežymus, tačiau jau matomas tampa Lietuvos įmonių posūkis link modernios ekonomikos, auga žinioms imlių verslų skaičius. Stebint tai, kyla klausimas: kada galime tikėtis lūžio taško, kalbant apie migracijos procesus?
„Esminė sąlyga migracijos lūžiui pasiekti – ekonomikos augimas. Šių metų skaičiai rodo, kad esame netoli persilaužimo. Jei neįvyks pasauliniai kataklizmai, per ateinančius dvejus metus prognozuočiau teigiamą migravimo balansą. Tačiau, kaip ir švietime, taip ir čia ryškėja ta pati tendencija: trūksta supratimo, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Svarbu suvokti, kad priemonės talentų medžioklei skiriasi nuo žemos kvalifikacijos specialistų samdos“, – teigia jis.
M. Katinas atkreipia dėmesį į integracijos svarbą, nes aukšto lygio specialistai nori gauti paslaugas šeimai ir sau patogiai, užsienio kalbomis. Jie nori jaustis kaip klientai, o ne kaip „imigrantai“.
Taip pat M. Katinas pažymi, kad, kalbant apie talentų medžioklę, mažiausiai nagrinėta, tačiau didelį potencialą turinti sritis – miestų vystymas.
„Šiais laikais žmonės vertina galimybes dirbti mieste, atsižvelgiant į jo žinomumą ir patrauklumą. O tai nėra savaiminis procesas – miesto patrauklumą talentams reikia kurti. Kalbėti vertėtų ne tik apie prekės ženklo vystymą ir reprezentacinio sluoksnio turėjimą, bet ir apie naktinių klubų, užsienio kalbomis ugdančių darželių, privačios medicinos, inovatyvaus viešojo transporto, pasaulinio lygio renginių ir daugybės kitų dalykų pasiūlą. Džiaugiuosi, kad kartu su bendraminčiais pavyko įtikinti didžiųjų miestų merus ir tarybas įkurti miestų agentūras. Mano įsivaizdavimu, jų pagrindinis fokusas turėtų būti nukreiptas į miesto, kaip produkto, vystymą. Miesto, kuris turi savo išskirtinumo viziją ir proaktyviai siekia ją įgyvendinti“, – apibendrina jis.
Straipsnio autorė RŪTA JADZEVIČIŪTĖ
Gauta iš: https://agenda.mosta.lt/m-katinas-musu-svietimo-sistemai-reikia-aiskesnes-krypties
