Kaip ir kiekvieną trečiadienį kviečiame susipažinti su technologijų pasaulio naujienomis: apie Lietuvoje statomą vieną didžiausių pasaulyje baterijų parkų, naują socialinį tinklą, skaitmeninę Kinijos valiutą bei Deepfake kūrybinį ir kenkėjišką potencialą.
Lietuva ketina žengti svarbų žingsnį energetinio savarankiškumo link
Lietuvoje iki 2021-ųjų pabaigos turėtų atsirasti vienas didžiausių pasaulyje baterijų (energijos kaupiklių) parkas. Planuojama investuoti 100 mln. eurų ir įrengti keturias 50 megavatų baterijas, galinčias sukaupti mažiausiai 200 megavatvalandžių elektros energijos. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, tai bus vienas didžiausių ir pažangiausių baterijų parkų pasaulyje.
Panašaus masto energijos kaupimo sistemų projektai šiuo metu taip pat plėtojami Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje.
Pasauliui siekiant pereiti prie žaliosios energetikos, energijos kaupimo sistemų vaidmuo tampa nepaprastai svarbus. Jos gali „sugerti“ saulės ir vėjo energijos perteklių ir kompensuoti energijos trūkumą, kai gamyba sumažėja.
Lietuva siekia didinti atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus. Tačiau būsimasis parkas reikšmingas ne tik dėl to. Tai strateginės svarbos projektas, padėsiantis užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos savarankiškumą. Šiuo metu Lietuvos elektros energetikos sistema priklauso BRELL žiedui, kurį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva ir Latvija. Tačiau iki 2025 metų Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su žemynine Europa ir atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos. Atsijungus nuo Rusijos valdomo žiedo, energijos kaupimo sistema užtikrins sklandų energijos tiekimą.
Šaltinis: Reuters.com
Naujas socialinis tinklas sieks įgyvendinti tai, ko nepajėgė dar nė viena platforma
Socialiniai tinklai tampa vis didesniu galvos skausmu: jie yra neapykantos kalbai ir netikroms naujienoms plisti palanki erdvė. Tad nenuostabu, kad randasi šias tendencijas atsverti bandantys socialiniai tinklai. Štai naujokas „Telepath“ siekia būti platforma, kurioje negali plisti netikros naujienos ir neapykantos apraiškos. Tiesa, to kol kas jokiam socialiniam tinklui dar nepavyko pasiekti.
Akivaizdu, kad tinklo kūrėjai jaučia nostalgiją laikams, kai internetas dar buvo prabanga. Tada žmones vienijo mažutės virtualios bendruomenės. Jose užsimezgę ryšiai persikeldavo į realų gyvenimą. „Telepath“ nori sugrįžti į tuos laikus užtikrindamas jaukių ir nuoširdžių pokalbių aplinką. Dėl to socialinis tinklas yra pasirengęs paaukoti savo augimą.
Kaip jis veikia? Šiuo metu egzistuoja tik uždara bandomoji „Telepath“ versija. Tinklas turi kiek daugiau nei keturis tūkstančius vartotojų. Prie „Telepath“ prisijungiama tik gavus pakvietimą su savo telefono numeriu ir tikru vardu. Galima matyti pokalbių temų srautą, jungtis prie pokalbių, surasti ir sekti kitus vartotojus, įvertinti turinį ir panašiai. Visi „Telepath“ įrašai po 30 dienų automatiškai ištrinami.
Visgi didžiausias socialinio tinklo išskirtinumas yra jo taisyklės. Vartotojai įsipareigoja būti malonūs ir nepulti vieni kitų, neskelbti smurtinių įrašų, pornografijos ir netikrų naujienų. Tiesa, tai nereiškia, kad negalima plėtoti nepatogių temų ar kritikuoti. Tiesiog tą daryti reikia pagarbiai.
Visgi įsipareigojimo nepakanka: didžiulis dėmesys skiriamas griežtam žmogiškajam, o ne automatizuotam moderavimui. Jo veiksmingumui užtikrinti vystomi specialūs vidiniai įrankiai. Tarp jų – turinio srauto sekimas realiu laiku, efektyvus pažeidimų fiksavimas, užblokuotų dalyvių sugrįžimo apsunkinimas.
Siekdamas kovoti su netikromis naujienomis, „Telepath“ ketina įgyvendinti vartotojų ir šaltinių pasitikėjimo reitingo sistemą. Tinklo kūrėjai pripažįsta, kad tokiu atveju teks leistis į kompromisus ir negarantuoti visiškos žodžio laisvės, jei ji padeda sklisti dezinformacijai.
Panašu, kad tinklo ateitį lems jo vartotojų vertinimas. O kol kas sunku nuspręsti, ar „Telepath“ siūlo socialinių tinklų problemų sprendimą, ar tik pabėgimą nuo jų.
Šaltinis: TechCrunch.com
Grynųjų pinigų nemėgstanti Kinija išbando skaitmeninį juanį
Kinijos miestas Šendženas vykdo pirmąjį šalyje didelio masto skaitmeninio juanio testavimą. Miestas 50 tūkst. gyventojų paskyrė 10 mln. skaitmeninių juanių. Jie buvo paskirstyti pasitelkiant mobiliuosius „raudonuosius vokus“, įrankį, kilusį iš kinų papročio dovanoti raudonos spalvos vokus. Viename skaitmeniniame voke yra 200 juanių, jie „sukrito“ į oficialią valiutos programėlę. Mokėjimus šia virtualia valiuta priima daugiau nei trys tūkstančiai miesto vietų. Iš viso norą dalyvauti bandyme išreiškė beveik du milijonai Šendženo gyventojų. Laimingieji buvo atrinkti loterijos būdu.
Skaitmeninio juanio nevalia painioti su kriptovaliutomis. Tai Kinijos centrinio banko išleidžiama skaitmeninė fizinės valiutos versija. Ja siekiama ne pakeisti, o papildyti tokias trečiųjų šalių mokėjimo programas kaip „WeChat Pay“ ar „Alipay“.
Ateityje skaitmenine valiuta gali būti išmokamos valstybinės subsidijos. Tokiu būdu valiuta taptų kovos su korupcija priemone.
Šendženas taip pat planuoja sukurti fintech inovacijų platformą ir vadovauti tolesniems skaitmeninio juanio tyrimams ir plėtrai. Miestas pasirengęs iššūkiams: naujų ekonominių modelių bandytoju jis tampa jau ne pirmą kartą.
Jei Šendženą lydės sėkmė, bandomosios skaitmeninio juanio programos planuojamos ir kituose miestuose.
Šaltinis: TechCrunch.com
Ar gilioji klastotė iš tiesų yra grėsmę kelianti technologija?
Jokia kita technologija nesuteikia tokių plačių realybės iškraipymo ir vaizduotės užmačių įgyvendinimo galimybių kaip giliosios klastotės (angl. deepfakes). Jos leidžia „užlipdyti“ kito žmogaus veidą taip, kad to beveik neįmanoma atskirti. Giliosios klastotės yra technologijų ir humoro derinys, leidžiantis kurti itin smagius vaizdo įrašus ir pateikti neregėtas istorijas.
Deja, ši technologija savyje slepia ne tik kūrybinį, bet ir kenkėjišką potencialą. Ji kartais netgi įvardijama kaip „rimčiausia su dirbtiniu intelektu susijusi grėsmė“ ar „žmonių gyvenimus griaunanti ir karinius konfliktus skatinanti“ technologija.
Tokia baimė turi pagrindo. Juk technologija jau padėjo perkelti įžymybes į tik suaugusiesiems skirtą turinį ar įdėti į politikų lūpas žodžius, kurie jų niekada nesakė. Tad nestebina, kad vis dažniau pasigirsta kalbų apie planus teisiškai reguliuoti giliąsias klastotes.
Visgi minėtąsias apgavystes pavyko laiku išaiškinti. Be to, ekspertų teigimu, giliosios klastotės kol kas nėra ištobulintos ir visuomenei nedaro beveik jokio poveikio. Giliųjų klastočių šalininkai siekia pataisyti jų įvaizdį ir tvirtina, kad giliosios klastotės žalos atžvilgiu nesiskiria nuo kitų technologijų. Svarbu tai, kokiais tikslais technologija panaudojama ir kokiose platformose gali plisti.
Interneto amžiuje teisinis giliųjų klastočių reguliavimas gali būti beprasmis. Be to, tobulėjant giliosioms klastotėms, neatsiliks ir jų atpažinimo technologijos. Žinoma, taisosi ir giliųjų klastočių reputacija: šiandien jos dažniau siejamos su smagiais pramoginiais vaizdo įrašais, o ne piktavališkomis apgavystėmis.
Šaltinis: DigitalTrends.com
