Ar skaitmeninių reklamų rinkos laukia nekilnojamojo turto burbulo likimas?

Ar skaitmeninių reklamų rinkos laukia nekilnojamojo turto burbulo likimas?

Neretai atrodo, kad technologijos fiksuoja net mūsų mintis ir pagal surinktus duomenis pateikia reklamą, kuriai nebegalime atsispirti. Panašu, bauginanti suasmenintos minčių kontrolės perspektyva yra pakankamai reali.

Bet gali būti, kad bijoti reikia visai ne to. Pasak buvusio „Google“ darbuotojo Timo Hwango, tikroji skaitmeninių reklamų bėda ir pavojus slypi tame, jog šios reklamos paprasčiausiai yra neveiksmingos. Naujojoje savo knygoje „Subprime Attention Crisis“ T. Hwangas šiandieninę reklamos rinką lygina su nekilnojamojo turto rinkos burbulu, susiformavusiu 2007-aisiais: abiem atvejais susiduriama su didžiuliu pervertinimu.

Daugybė tyrimų rodo, kad skaitmeninės reklamos vargiai atsiperka ir iš tiesų nenusitaiko į reikiamą auditoriją.

O kur dar reklamų išvengti padedantis blokavimas ir sukčiavimas spaudant reklamas. Svarbu ir tai, kad šiandien į skaitmeninės reklamos procesą žmonės įtraukti pakankamai menkai – jį gali valdyti tik automatizuota programinė įranga.

Nepaisant to, tikslinė skaitmeninė reklama išlieka šiuolaikinio interneto pamatu ir pajamų šaltiniu. Stambiosios kompanijos iš jų uždirba didžiąją dalį pajamų – pavyzdžiui, „Facebook“ atveju tai sudaro apie 99 proc. Jei šis gležnas pamatas subyrėtų, nereikia nė sakyti, kad jis paliestų tokius didžiuosius žaidėjus kaip „Google“, „Facebook“ ar „Amazon“ ir drauge su savimi nusineštų kur kas didesnę ekonomikos dalį.

Be to, gautos lėšos panaudojamos gausybei projektų finansuoti – žlugus skaitmeninės reklamos rinkai, šių dirbtinio intelekto, energetikos ir kitų pažangių projektų taip pat lauktų liūdna ateitis.

Hwango manymu, ši sritis juda ta pačia linkme kaip ir kažkada NT rinka – laukia burbulo sprogimas, o jį bakstelėsianti adata būtų masiškas reklamuotojų pasitraukimas iš platformų. Dėl to sugriūtų investuotojų pasitikėjimas ir prasidėtų paniškas akcijų išpardavimas.

Šiandien tai visgi atrodo visiškai neįtikėtina. Na, bet tas pat buvo sakoma ir kitų burbulų atveju.

Šaltinis: Wired.com

 

Naujų prezidentinių debatų formatų paieškos: visų akys krypsta į „Zoom“ platformą

Nuo pandemijos pradžios vis didesnės dalies renginių išsigelbėjimu tapo „Zoom“, platforma pagerino saugumo nustatymus ir pritaikymą neįgaliesiems. O ar kandidatų į JAV prezidento postą debatai taip pat galėtų vykti ne gyvai, bet vaizdo konferencijų platformoje?

Šių metų gegužę prieš pirminius rinkimus „Zoom“ platformoje vykę demokratų kandidatų į JAV Atstovų Rūmus debatai dar atrodė neįprasta naujovė, nors „Zoom“ kaip debatų platforma Jungtinių Valstijų politikai ėmė naudotis jau nuo kovo, o vėliau tokia debatų forma itin išpopuliarėjo. Juos žiūrint, neatrodė, kad virtualūs debatai smarkiai skiriasi nuo įprastinių.

Kai prezidentui Donaldui Trumpui buvo diagnozuotas koronavirusas, spalio 15 bei 22 dienomis turinčių įvykti debatų su konkurentu prezidento rinkimuose demokratu Joe Bidenu ateitis pakibo ant plauko. Iškilo ir tikimybė, kad šie debatai gali būti virtualūs.

Kandidatų į prezidentus debatų „Zoom“ platformoje idėja nėra tokia jau netikėta ir buvo išsakoma dar iki D. Trumpo susidūrimo su koronavirusu. Tai atrodė viena iš galimybių atnaujinti debatų formatą ir žengti koja kojon su technologine pažanga, be to, nutildymo funkcija, turint omenyje kandidatų užsidegimą, atrodo labai viliojamai.

Nors šįkart D. Trumpas nesutiko dalyvauti virtualiuose debatuose ir antrieji debatai dėl to galiausiai buvo apskritai atšaukti, žinant, koks nenuspėjamas gali būti tiek Trumpo elgesys, tiek COVID-19 eiga, būti dar gali visko – galbūt „Zoom“ iš tiesų taps oficialia kandidatų į prezidentus debatų platforma.

Šaltinis: Mashable.com

 

 

„Facebook“ užsimojo pažaboti iš grupių sklindančią neapykantą ir sąmokslo teorijas

Viešos arba slaptos „Facebook“ grupės suteikia galimybę žmonėms susiburti atsižvelgiant į jų interesus, pasidalinti naudinga informacija ar susirasti bendraminčių. Deja, jose taip pat gausu sąmokslo teorijų, klaidingos informacijos ir neapykantos apraiškų.

Dabar „Facebook“ pirmą kartą pateikė statistiką apie tai, kaip socialinis tinklas prižiūri, kas vyksta šiose grupėse. Per pastaruosius metus iš „Facebook“ grupių buvo pašalinta apie 12 mln. pasisakymų, pažeidžiančių neapykantos kalbą draudžiančias taisykles. Didžioji dalis šio turinio buvo pašalinta proaktyviai – tai reiškia, kad feisbuko turinį prižiūrintis dirbtinis intelektas ištrina tokius įrašus dar prieš apie juos pranešant vartotojams. „Facebook“ teigimu, dėl minėtųjų taisyklių pažeidimo ištrinta daugiau nei milijonas grupių.

Kompanija taip pat paskelbė naujas nuostatas dėl kovos su šiose grupėse neretai vešančiomis sąmokslo teorijomis ir neapykantos kurstymu. Jos visų pirma reiškia daugiau atsakomybės administratoriams ir moderatoriams. Administratorių neturinčioms grupių nariams bus siūloma tokiais tapti, o jei norinčių neatsiras, grupė bus archyvuojama. Administratorius ir moderatorius turinčiose grupėse jų vaidmuo taps svarbesnis. Jei šie savo pareigų neatliks, grupės veikla 30 dienų bus draudžiama.

Siekdamas pažaboti su koronavirusu susijusią dezinformaciją, kurios grupėse – nors vežimu vežk, feisbukas neberekomenduos sveikatos grupių.

Suprantama, problemos šie sprendimai visiškai neišspręs. Visgi džiugu, kad „Facebook“ pagaliau rimčiau vertina grupes – dažną šiame tinkle plintančių sąmokslo teorijų ir neapykantos šaltinį.

Šaltinis: Mashable.com

 

 

Nelengvus laikus išgyvenantis teatras žiūrovams siūlo pasinerti į technologinius nuotykius

Koronaviruso pandemija itin skaudžiai kirto kultūros sričiai. Dėl įvestų ribojimų sunkius laikus išgyvena teatrai. Atsiradusią tuštumą užpildyti mėgina technologijos – bet ar joms pavyksta atkartoti gyvų pasirodymų žavesį?

Vienas tokių bandymų – skaitmeninis nuotykis, kurį drauge sukūrė Šiaurės Airijos teatras „Big Telly“, Oksfordo teatras „Creation Theatre“, komikais virtę ir interaktyvius pasirodymus siūlantys IT specialistai „Foxdog Studios“ bei pasakojimus interaktyviomis istorijomis paverčianti kompanija „Charisma.ai“. Tai interaktyvus teatro šou „Alice – A Virtual Theme Park“ – pažintis su Alisos Stebuklų šalimi, kuria šįkart virto „Zoom“ platforma ir videožaidimai.

Žiūrovai įkrenta į triušio urvą – technologijų terpę, kurioje pasišnekučiuoja su animuotu Češyro katinu, Zuikiu Paikiu ir kitais personažais, besimėgaudami interaktyvia patirtimi. Galiausiai žiūrovai ir aktoriai susitinka popiečio arbatėlėje – viename vaizdo skambutyje. Aktoriai ir žiūrovai gali matyti vieni kitus ir drauge improvizuoti – tai bendra patirtis, kuri ir yra teatro esmė.

Panašu, kad pandemija suteikė galimybę gyvus žmones perkelti į skaitmeninį pasaulį. Kol teatrai vis dar negali su pilna jėga sugrįžti į įprastines sales, regis, internetiniai variantai tampa daugelio teatrų sprendimu. Štai virtualios viešnagės Alisos pasaulyje kūrėjai jau svarsto apie panašų Kalėdų nuotykį. Galbūt tai nepakeis įprastų gyvų pasirodymų, bet taps nauja unikalia patirtimi?

Šaltinis: bbc.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!