Kaip po dešimtmečio atrodys vaizdo žaidimai?
Vaizdo žaidimai suteikia galimybę pasinerti į kitokią realybę. Tačiau ar gali būti, kad jau vos po dešimtmečio videožaidimų nebegalėsime atskirti nuo realybės? Tikrai taip. Na, bent jau JAV kompiuterinių žaidimų kompanijos „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas tuo neabejoja.
Jo manymu, po 10 metų videožaidimai bus kardinaliai pasikeitę. Ko gero, panašų pokytį pamatytume, jei šiandieninius vaizdo žaidimus palygintume su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį.
Zelnickas nenurodė konkrečių technologijų, galinčių sukelti revoliuciją kompiuterinių žaidimų pasaulyje. Tačiau jis visgi užsiminė apie fotorealistinės grafikos pažangą. Turint omenyje jau dabar itin realiai atrodančius NBA 2K kompiuterinių žaidimų serijos personažus, veikiausiai galvojama apie vystymąsi šia linkme.
Aišku viena: po dešimtmečio kompiuteriniai žaidimai pasikeitę bus iš esmės. Gali būti, kad tie pokyčiai bus tokie ryškūs, jog šiandien dar nepakaktų vaizduotės juos numatyti.
Dažniausi 2020-ųjų klausimai „Google“: kokie metai, tokios ir užklausos
2020-ieji tikrai nebuvo tokie, kokius regėjome savo planuose ir svajonėse. Realybėje juos paženklino pandemija ir iš proto varanti izoliacija. O kur dar JAV prezidento rinkimų drama, gaisrai, tragiškos įžymybių mirtys ir protestų banga.
Žinoma, visas metų negandas atspindi ir „Google“ paieškos tendencijos. Populiariausios užklausos šiemet Jungtinėse Valstijose buvo gana niūrios. Jos daugiausia susijusios su pandemija, rinkimais ar anapilin iškeliavusiomis įžymybėmis. Vienintelė smagesnė išimtis – naujasis „PlayStation“. Pasak „Google“, amerikiečiai paieškos laukelyje dažniausiai įrašydavo šiuos žodžius:
- Rinkimų rezultatai
- Koronavirusas
- Kobe Bryantas
- Koronaviruso naujienos
- Koronaviruso simptomai
- „Zoom“
- Kas laimi rinkimus?
- Naya Rivera
- Chadwickas Bosemanas
- „PlayStation 5“
Su žodžiais „netoli manęs“ paieškoje dažniausiai rašyti tokie dalykai kaip koronaviruso testas, balsavimo apylinkė ar protestai. O populiariausių paieškų su žodžiais „kaip padėti“ tikslas buvo išsiaiškinti, kaip padėti nuo gaisrų liepsnojančiai Australijai, „Black Lives Matter“ judėjimui, Jemenui, Beirutui, kaip padėti ištikus panikos priepuoliui ar susirgus koronavirusu.
Paieškos su žodžiais „kaip paaukoti“ irgi atspindėjo nelinksmas 2020-ųjų realijas. Norėta sužinoti, kaip paaukoti „Black Lives Matter“ judėjimui, kovai su Australiją siaubiančiais gaisrais ar kaip paaukoti respiratorių.
2020-ieji neabejotinai buvo tamsūs metai – „Google“ paieškos tendencijos tą tik patvirtina. Tačiau populiariausios paieškos frazės taip pat rodo, kad žmonės troško padėti vieni kitiems ištverti nelengvą metą. O tai kaip niekad džiugina ir suteikia vilties.
Šaltinis: Mashable.com
Trumpalaikės nuomos platforma skuba į pagalbą būtiniesiems darbuotojams ir pabėgėliams
Reaguodama į nūdienos problemas, trumpalaikės būsto nuomos paslaugų kompanija „Airbnb“ įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją. Dabar šioje platformoje būstą nuomojantys šeimininkai galės suteikti nemokamą arba pigesnę viešnagę pabėgėliams, nuo gamtos katastrofų nukentėjusiems žmonėms ar su pandemija kovojantiems būtiniesiems darbuotojams.
Iš tiesų naujoji „Airbnb.org“ pavadinta organizacija nėra tokia jau nauja. Tai ankstesnių „Airbnb“ programų „Open Homes“ ir „Frontline stays“, jau prieš kurį laiką atsižvelgusių į būtinųjų darbuotojų ar nukentėjusių nuo nelaimių būsto problemą, tąsa.
Naujasis pelno nesiekiantis projektas bendradarbiaus su Raudonuoju kryžiumi ir kitomis pagalbos organizacijomis. Be to, „Airbnb“ žada skirti du milijonus dolerių su COVID-19 kovojančių šių organizacijų savanorių viešnagėms, taip pat būtiniesiems testavimo ir būsimųjų vakcinavimo centrų darbuotojams.
Kaip realiai atrodys pagalba nukentėjusiems asmenims ar būtiniesiems darbuotojams, norintiems apsistoti arčiau darbo vietos arba karantinuotis? Nemokamą ar pigesnę viešnagę siūlančių būsto šeimininkų profilyje atsiras specialus ženklelis. Jis žymės šeimininkų dosnumą. Tiesa, pati „Airbnb“ dalyvavimo programoje nekompensuos. Būstų šeimininkai galės rinktis, ar nori suteikti nemokamą arba gerokai pigesnę viešnagę. Tai bus laikoma geranoriška auka.
Šaltinis: TheVerge.com
15-metės klimato aktyvistės kovos gražesnę ateitį įrankis – švietimas
2018-aisiais Kalifornijos valstija buvo paskendusi liepsnose. Iš arti matomi gaisrai sukrėtė tada dar 13-metę Alexandrią Villasenor. Ji suvokė, kad taip tęstis nebegali. Asmeninis susirūpinimas pamažu virto pasauline kampanija už aktyvesnį švietimą klimato klausimais.
Dabar jau 15-metė Alexandria supranta, jog dėl klimato kaitos situacija tik prastės. Paauglė taip pat neabejoja, kad kovai su klimato kaita pavienių veiksmų negana. Pokyčiai privalo tapti tarptautiniai, jie turi būti vykdomi valstybių lygmeniu.
Iš pradžių A. Villasenor įkvėpimo sėmėsi iš savo kolegės švedės Gretos Thunberg. Ji daugiau nei metus kiekvieną penktadienį protestuodavo prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke. Protestai jai padėjo suprasti švietimo apie klimato kaitą svarbą. Tad Alexandria įkūrė platformą „Earth Uprising“ – pasaulinį jaunųjų klimato aktyvistų tinklą. Jo veikla apima klimato švietimą, paramą jaunimo klimato iniciatyvoms ir siekį, kad politikai imtųsi pažangesnių veiksmų.
Villasenor organizuoti protestai pritraukė daugybę jaunuolių. Ji pati 2019-aisiais dalyvavo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje ir Pasaulio ekonomikos forume. Šiuo metu paauglė klimato kaitos klausimais bendradarbiauja su išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno administracija.
Klimato aktyvistės veikla kasdien jai primena, kad jauniems Žemę „paveldėsiantiems“ žmonėms būtinas tinkamas švietimas. Juk juos klimato kaita paveiks labiausiai ir skaudžiausiai. Alexandrios manymu, tiesiog nesuvokiama, kad mokykloje mūsų nemoko apie planetą ir aplinkosaugą.
Klimato aktyvistė neabejoja, kad žmonės nesiima veiksmų, nes paprasčiausiai nesuvokia klimato kaitos rimtumo. Tačiau jaunoji karta privalo suvokti, su kokiu pavojumi susiduria. Jaunuoliai gali dalintis savo žiniomis ir patirtimi su bendraamžiais, taip padėdami jiems suvokti, kas vyksta mūsų planetoje ir kaip galima sušvelninti klimato krizę.
Villasenor pabrėžia, kad klimato kaita yra reali ir kėsinasi į visus, o ypač – į jaunimą. Todėl būtina imtis veiksmų patiems arba palaikyti tuos, kurie jų imasi.
Šaltinis: Mashable.com
