Sėkmės istorija: Greta

Greta vasarą baigė mūsų kursus, bet tuo jos mokslai nesibaigė. Ji sėkmingai juda į priekį, lavindama ne tik dizaino įgūdžius, bet ir savidiscipliną. Sėkmė neateina pati, ją reikia pasigauti ir užsidirbti, o kartais net įrodyti, kad esame jos verti. Dalinamės pokalbiu su Greta.

Kaip nusprendei mokytis Web dizaino ir kas paskatino nerti į naują sritį?

Jaučiau, kad trūksta savirealizacijos, kur galėčiau veikti labiau kūrybiškus dalykus. Turėjau nuojautą, kad turiu kažkokį pajautimą, kaip vertinti spalvas, kompozicijas, formas. Nuojauta nebuvo apčiuopiama, nes neturėjau jokių argumentų, nieko nežinojau apie dizaino principus ir norėjosi kažkaip išsiaiškinti, ar tai galėtų būti mano stiprybė. Domėjausi grafinio dizaino programomis Vilniaus dailės akademijoje ir kolegijose, bet toks kelias pasirodė per daug komplikuotas ir nesuderinamas su darbu. CodeAcademy pastebėjau Facebook paskyroje, kai vienas draugas pamėgo jūsų puslapį. Tuomet susidomėjau Web dizaino kursais, kurie pasirodė labiau suprantami nei programavimo kalbos.

 

Ko išmokai ir kokios tavo stiprybės išmoktos CodeAcademy kursų metu?

Labai svarbu yra tai, kad mokėmės labai praktiškų dalykų. Būtent, kaip bendrauti su klientais, kaip pateikti savo dizaino variantus. Pagrindinė stiprybė – nuolatinis mokymasis, kuris su kursų pabaiga nesibaigia ir reikalauja tolimesnio indėlio ir jėgų. Kursai yra sprintas, o po kursų jau prasideda tikrasis maratonas. Reikia nusiteikti tam, kad po kursų prasideda tikrasis darbas. Aš stengiuosi skirti kasdien bent 2 valandas vien tam, kad dirbčiau su dizaino įrankiais, nes sprendimai ir ‘how’ momentai ateina tik bandant.

 

Šiuo metu rašai blogą, kaip tu atėjai iki jo?

Blogas dar visai šviežias. Apskritai po kursų atsiranda poreikis save pristatyti įvairiose situacijos – tiek potencialiems klientams, tiek įmonėms, kuriose galbūt norėčiau pasipraktikuoti, tiek vyresniems kolegoms ir tiesiog daug lengviau padaryti, kai gali nusiųsti vieną nuorodą, kurioje viskas – mano darbai, prisistatymas ir patirtys.

 

Koks blogo tikslas ir pats turinys?

Pirma priežastis, kodėl aš jį turiu, tai savanaudiška, nes aš norėjau tiesiog išsaugoti dalykus, kuriuos išgirdau CodeAcademy arba perskaičiau ir atradau vėliau, nes atrodo juos lyg ir prisimenu, bet kai užsirašau, tai tada jau tikrai tvirtai žinau, kur jie yra ir dar aiškiau viskas tampa. Tiesiog tai kaip mokymosi procesas ir aš galvojau, kai pradėjau šį kelią, kad man būtų įdomu paskaityti, kaip sekasi tiems, kas truputį priekyje.

 

Kur semiesi inspiracijos ir motyvacijos?

Apskritai palaikyti motyvaciją per ilgą laiką yra ganėtinai sudėtinga, nes kartais tiesiog norisi nieko neveikti. Asmeniškai man padeda įvairūs susitikimai su bendraminčiais: CodeAcademy, Vilnius Girls Code ar Women Go Tech renginiuose ar IT konferencijose, kur susitinku su žmonėmis, kurie dažniausiai mokosi programuoti, bet jie vis tiek susiduria su nuolatiniais iššūkiais. Tada suprantu, kad jie irgi išgyvena tokias pat krizes, kaip ir aš. Mano didelis įkvėpimas yra podcast’ai – vienas mėgstamiausių yra codingnewbies, kur kalba programuotojai, kurie patys savarankiškai mokėsi programuoti, auginantys mažus vaikus. Taip pat, puslapis http://designmentors.org/ , kur dizaineriai iš viso pasaulio pasidalinę savo kontaktais ir jeigu nori kokio nors patarimo ar grįžtamojo ryšio, tai tiesiog gali jiems tiesiai rašyti ir jie atsako.

 

Ką patartum kitiems, kurie renkasi tokį patį kelią?

Turbūt patarčiau nusiteikti ilgam darbui, nes kursai yra gera pradžia, o po to svarbu nepamesti krypties, motyvacijos, eiti pirmyn ir siekti maksimalumo savo įgūdžiuose.