Technologijos siūlo unikalų depresijos gydymo būdą
Pasitraukti neketinanti pandemija tapo nemenku iššūkiu ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Gausėja žmonių, patiriančių stiprų stresą ar susergančių depresija. Kiti jaučia paaštrėjusius psichinių negalavimų simptomus.
2017-aisiais, kai pandemijos dar nė nesapnavome, Jungtinėse Valstijose bent vieną depresijos epizodą patyrė apie 17,3 mln. suaugusiųjų. Lietuvos statistika taip pat nedžiugina. Kaip rodo pernai atlikti tyrimai, depresija serga daugiau nei 40 tūkst. žmonių.
Didelį pacientų skaičių pasiekti galinčių gydymo būdų poreikis yra akivaizdus. Suprantama, jų ieškoma įvairiose srityse. Panašu, kad veiksmingų dalykų gali pasiūlyti technologijos. Sėkminga depresijos gydymo priemone gali tapti virtuali realybė (VR).
Jau kurį laiką mokslininkai nagrinėja virtualios realybės naudą depresijos gydymui. Užsidėję VR akinius, pacientai gali analizuoti simuliuojamas situacijas, sukeliančias depresijos simptomus.
Pasak ekspertų, toks gydymo būdas gali būti veiksmingas vaistų ir psichoterapijos papildas. Be to, VR terapija koronaviruso pandemijos metu yra itin naudinga. Bendravimas ir naujos patirtys tampa dirgikliais. Šie dirgikliai neigiamas emocijas gali paversti teigiamomis. Tačiau depresijos ir nerimo kamuojamiems žmonėms tokių patirčių įgyti sudėtinga. Pandemija viską dar labiau apsunkina. Todėl šių patirčių įgyti galima pasitelkus virtualią realybę.
Gydymas panaudojant virtualią realybę gali iš esmės pakeisti pacientų mąstymą. VR tam tikrą elgesį gali susieti su teigiamais rezultatais.
Išbandomi skirtingi gydymo pasitelkiant virtualią realybę variantai. Gydytojai gali pacientams surengti ir prižiūrėti virtualią sesiją. Virtuali aplinka netgi gali būti pritaikyta konkrečiam pacientui.
Mokslininkai taip pat analizuoja, kaip virtuali realybė gali padėti įvairių sutrikimų atveju. Tarkime, sukuriama virtuali aplinka – atpalaiduojantis pasivaikščiojimas paplūdimiu. Į jį panyra gebėjimo pajusti malonumą netekęs pacientas. Jis bando atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus. Manoma, kad tai padės pajusti malonumą realybėje.
Tiesa, ekspertai visgi pabrėžia, jog virtuali realybė gyvų specialistų bent kol kas tikrai nepakeis. Gydytojai pasitelks VR siekdami padidinti gydymo veiksmingumą ir pagerinti rezultatus. Tačiau gyvo specialisto dalyvavimas gydymo sesijoje bus būtinas.
Šaltinis: LifeWire.com, Delfi.lt
Paprastas kasdienis veiksmas gali reikšti produktyvumo ir laimės šuolį
Daugelis mūsų kaip išganymo ieškome stebuklingų triukų produktyvumui padidinti. Deja, tikrai ne visi turi laiko ilgoms valandoms gamtoje, meditacijai, dienoraščiui ar panašiems dalykams. O ir lauktos naudos jie neretai neatneša.
Bet gal viskas yra gerokai lengviau, nei atrodo? Gal tiesiog ieškome ne ten? Gal produktyvumą gali pagerinti paprastas įprotis? Jis be vargo įsiterptų tarp begalinių „Zoom“ susitikimų ir nuolat dėmesio prašančių vaikų poreikių.
Ieškantiems produktyvumo darbe paslapčių puikų mokslu paremtą variantą siūlo rašytojas, verslininkas ir lektorius Neilas Pasricha. Tereiks tik nežymiai pakoreguoti kasdienę rutiną. Vos kelių minučių kasdien pakaks, kad pagerintumėte psichinės sveikatos būklę ir padidintumėte produktyvumą.
Tad ką tokio ypatingo reikia daryti? Viso labo parašyti šiuos tris sakinius ir juos užbaigti:
1. „Aš susitelksiu į…“
Konkretus dienos prioritetas – alternatyva bauginančiam užduočių sąrašui. Tai padeda didžiulius projektus suskaidyti iki įgyvendinamų ir aiškių etapų. Nereikia krūpčioti įsivaizduojant ilgą kelią iki galutinio tikslo.
Toks principas – geras vaistas nuo nerimo sukelto darbų atidėliojimo.
Tarkime, užduotis „suplanuoti konferenciją“ skamba erzinančiai. O štai aiškus veiksmas „paskambinti į tris potencialias konferencijos vietas“ – jau žymiai geriau.
2. „Esu dėkingas (-a) už…“
Nerimas yra neatsiejamas nuo žmogiškosios prigimties. Tačiau mokslas jam pateikia priešnuodį – dėkingumą. Nurodydami savo smegenims pastebėti teigiamus dalykus, juos tarsi treniruojame. Rezultatas – tampame ramesni ir optimistiškiau nusiteikę. O tam visiškai pakanka kasdien pasižymėti vieną sakinį.
Tiesa, labai svarbu nurodyti tiksliai. Iš tokių užrašymų kaip „už butą, mamą, darbą“ nieko nebus. Reikia pastebėti tokius dalykus kaip saulėlydžio grožis ar gardi vakarienė iš likučių.
3. „Nebesuksiu galvos dėl…“
Graužti save – tikras laiko švaistymas. Kuo labiau atleisime sau už trūkumus ir nesėkmes, tuo didesnė pozityvių veiksmų tikimybė. Kai atvirai priimame savo netobulumą, daromės ne tik laimingesni ir produktyvesni. Tampame stipresni, kūrybingesni, išmokstame vadovauti.
Pasižymėti šiuos dalykus prireiks vos poros minučių kasdien. O menkutė laiko investicija atsipirks su kaupu. Ar pradedame jau šiandien?
Šaltinis: Inc.com
Išmanūs ateities miestai – technologijų magnatų žaidimas
Istorikai pastebi, kad pirmieji miestai neretai kūrėsi prie jau veikusių šventyklų. Kitaip tariant, tikėjimas buvo svarbesnis už pastatus.
Ši idėja aktuali ir šiandien, kai technologijų magnatai siekia tapti kitokio pobūdžio įkūrėjais. Štai „Walmart“ vadovas Marcas Lore‘as neseniai paskelbė savo dėmesį skirsiantis ateities technologijų miesto kūrimui. Pasak jo, tai bus „naujo visuomenės modelio išbandymas“.
Šiuolaikinių technologijų kompanijų lyderių įsivaizduojami išmanūs miestai, ko gero, iš tiesų nėra ateities vizijos. Tai veikiau jų svarbiausių įsitikinimų, daugiausia apimančių rinkas ir ekonomiką, išraiška. Juk miestai iš esmės taip pat yra rinkos. Be to, jie yra vienas geriausių žmonių bendradarbiavimo pavyzdžių. Tad savo miestą kuriantis vienas asmuo labai primena žaidžiantį vaiką.
Žinoma, miesto mastu taikomi sprendimai ir išradimai atrodo daug reikšmingesni nei taikomi startuoliui. Juk pastatams pavidalą suteikiantys įsitikinimai formuoja ir juose apsistojusių žmonių gyvenimą. Būtent miestuose gamtos taisykles pakeitė žmogaus taisyklės.
Pastaruoju metu tokios kompanijos kaip „Uber“, „Airbnb“ ar „Amazon“ kalba apie miestus išgelbėsiančias technologijas. Nevaržomos naujovės galėtų nepalyginamai patobulinti mūsų gyvenimo sąlygas ir rinkos veikimą. Tačiau ateities miestu, pasak jų, pasirūpinti galėtų tik technologijų kompanijų lyderiai. Šiems išteklių turintiems vizionieriams nesutrukdytų nė valdymo patirties trūkumas.
Štai kodėl, tarkime, Billas Gatesas jau skyrė 80 mln. dolerių išmanaus miesto netoli Finikso statyboms. Pasak jo, tai bus „pažangiomis technologijomis besivadovaujanti ateities bendruomenė, pasižyminti puikia komunikacija ir infrastruktūra“.
Visgi tokiose miestų vizijose viršų ima kompanijos kultūra. Juose atsispindi kompanijos dvasia, vertybės ir net darbovietėms būdingi architektūriniai sprendimai.
Miestai neabejotinai yra kolektyviniai eksperimentai. Juose išbandomos ribos, naujovės ir tobulėjama. Miestų grožis slypi ne šaltai apskaičiuotuose tobulinimuose. Sudėtingumas, atsitiktinumai, nuolatinis kultūrų susijungimas – štai tikrasis miestų žavesys. Technologijų lyderiams tikrai nestinga vizijos ir noro pagerinti gyvenimą. Bet jie, panašu, nesuvokia, kad miestas nėra videožaidimas, kurį galima ištobulinti.
Šaltinis: Marker.Medium.com
