Lietuva siekia patvirtinti, kad yra kosmoso valstybė
Europos kosmoso agentūra (EKA) – nepriklausoma tarpvyriausybinė kosmoso tyrinėjimo organizacija, vadinama Europos vartais į kosmosą. Agentūra bendradarbiauja su NASA ir kitomis kosmoso organizacijomis, taip pat dalyvauja Tarptautinės kosminės stoties projekte. Suvienyti šalių pajėgumai suteikia galimybę bendrai įgyvendinti brangius kosmoso projektus ir vystyti narių technologinį pranašumą.
Lietuva nėra šios 22 šalis subūrusios organizacijos narė. Tačiau jau daugiau nei dešimtmetį EKA veikloje Lietuva dalyvauja. Lietuva su Europos kosmoso agentūra yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį. Šis bendradarbiavimas padėjo įgyvendinti ne vieną kosmoso srities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektą.
Visgi bendradarbiaujančios valstybės statuso Lietuvai negana. Neseniai buvo paskelbta džiugi žinia apie Lietuvos planus tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros nare. Tokiu būdu Lietuva taip pat prisijungtų prie EKA narėmis jau esančių Latvijos ir Estijos.
Pilnavertė narystė Europos kosmoso agentūroje Lietuvai atvertų naujų galimybių. Ji leistų giliau pasinerti į mokslinius kosmoso tyrimus, vykdomas tyrimų misijas, skatinti pažangių technologijų vystymą. Lietuvos verslo ir mokslo subjektai turėtų galimybę dalyvauti EKA programose. Lietuva galės įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą. Jis teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Kosmoso politiką Lietuvoje formuojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, Lietuvos sumokamas 3 mln. eurų narystės mokestis kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.
Numatoma, kad Lietuvos ir Europos kosmoso agentūros asocijuotos narystės susitarimas turėtų būti pasirašytas iki šių metų rugsėjo 27 dienos. Tad panašu, jog Lietuva šiemet dar sykį patvirtins tvirtai žengianti kosmoso valstybės keliu.
Šaltinis: 15min.lt
„Mirusi“ technologija primena laisvesnio ir spontaniškesnio interneto laikus
Gali būti, kad dar puikiai prisimenate, kokį susierzinimą sukeldavo iššokusi lentelė su nurodymu įdiegti „Flash“ grotuvą. „Flash“ technologija iš tiesų liko tik prisiminimuose.
Oficialiai jos egzistavimas baigėsi ne taip seniai – paskutinę 2020-ųjų dieną. Bet pabaigos dvelksmas buvo juntamas ilgą laiką. Neoficialiai apie „Flash“ galą kalbėta jau nuo 2010-ųjų balandžio. Tada Steve‘as Jobsas pranešė, kad „Flash“ nebeveiks „iPhone“ telefonuose.
Bet kodėl verta prisiminti taip ilgai marintą technologiją? Ko gero, daugiausia todėl, kad „Flash“ istorija neatsiejama nuo interneto raidos. Ji puikiai atspindi, jog internetas tapo „švaresnis“. Iš jaukios mėgėjiškos betvarkės jis virto rafinuota ir stilinga erdve.
„Flash“ animacijos buvo paprastos ir vaikiškos, neretai – ir politiškai nekorektiškos. Tačiau iš esmės jos buvo nekenksmingo chaoso išraiška.
Pasak kino kritiko Richardo Brody, gerai animacijai pavyksta perteikti spontaniškumą, nevaržomą vaizduotę ir smagumo pojūtį. Būtent tokias nuotaikas internete padėjo skleisti „Flash“ technologija. Ji neatsiejama nuo laikų, kai internetas dar buvo paremtas vaizdų, kino ir televizijos, o ne tekstine patirtimi. Tada internetas buvo gerokai labiau suasmenintas. O svarbiausia – „Flash“ technologija suteikė milžinišką laisvę.
Savo šlovės viršūnėje „Flash“ suteikdavo precedento neturinčius atviro ir interaktyvaus interneto kūrimo įrankius. Na, o neutralus požiūris į turinį atvėrė kelią eksperimentams ir nevienareikšmiškai vertinamiems darbams.
„Apple“ teigimu, „Flash“ galiausiai nepasiteisino. Visgi ši technologija bene geriausiai išreiškė jau išnykusį interneto mėgėjiškumą. „Flash“ eros internetas daug kuo nusileidžia šiandieniniam. Tačiau mėgėjiška netvarka reiškė ir savotišką autonomiją. O jos šiandieniniame internete neretai pasigendama.
Šaltinis: Wired.co.uk
Kodėl technologijos nepalengvina sąmoningo sapnavimo?
Tapus tėčiu, grafikos dizaineriui Danui Wrightui laiko mėgstamiems laisvalaikio užsiėmimams liko visai mažai. Tačiau jis rado išeitį: atostogauja, čiuožinėja snieglente ar kitaip pramogauja sąmoninguose sapnuose.
Pabėgimo nuo netenkinančios realybės galimybių ieškoti skatina ir pandemija. Nenuostabu, kad viena iš tokių galimybių tampa sąmoningas sapnavimas. Tai yra reiškinys, kai žmogus supranta, jog sapnuoja, ir gali kontroliuoti tai, kas vyksta sapne. Sąmoningas sapnavimas gali padėti gydyti priklausomybes, potrauminio streso sindromą, miego sutrikimus, gerinti atmintį.
Maždaug 23 proc. žmonių taip sapnuoja reguliariai – kartą per mėnesį ar dažniau. Visgi valdyti sapnus nėra paprasta. Tam reikia laiko, praktikos ir kantrybės. Tad technologijų kompanijos jau seniai pasišovė procesą palengvinti ir iš to užsidirbti. Jos ėmė kurti įtaisus, stimuliuojančius regėjimą ar lytėjimą įžengus į greitų akių judesių (REM) miego fazę.
Tačiau ekspertai įspėja, kad šie įtaisai gali būti ne tik neveiksmingi, bet netgi ir pavojingi fizinei ir psichinei sveikatai. Pasak vartotojų, tokie įtaisai, pavyzdžiui, miego kaukė „Remme“, yra nepatogūs ir tiesiog beverčiai. „Jokių greitų ar stebuklingų būdų išmokti sąmoningai sapnuoti nėra“, – pabrėžia D. Wrightas.
Sąmoningo sapnavimo ekspertas Danielis Love išbandė galybę sąmoningą sapnavimą palengvinti turinčių prietaisų. Jo verdiktas aiškus: šie brangūs įtaisai yra paprasčiausiai primityvūs. Jais tiesiog norima pasipinigauti. Iš esmės kažką panašaus galima įsigyti kioskelyje. Jų veikimo principas aiškus – pertraukti miegą. Tad prie kaktos prieš miegą prisitvirtinus žadintuvą rezultatas būtų toks pat.
Be to, sapnavimą lengvinantys įtaisai gali apskritai atbaidyti nuo sąmoningo sapnavimo. Todėl geriausia mokytis sąmoningai sapnuoti įprastais būdais: treniruojant smegenis ir formuojant įgūdį. Juk kilnoti svorius taip pat nepalyginamai geriau, nei ryti steroidus.
Visgi panašu, kad sąmoningai sapnuoti padedančių prietaisų paklausa tik didės. Todėl mokslininkai suka galvas, kaip ją patenkinti. Štai Masačusetso technologijų instituto mokslininkas Adamas Haaras Horowitzas mano, kad įtaisai turėtų remtis ne tik REM miego faze. Jis analizuoja hipnagogiją – pereinamąją fazę prieš užmiegant. Mokslininkas jau sukūrė šia miego faze paremtą įrenginį.
Tačiau ekspertai šį bandymą vertina skeptiškai. Nėra įrodymų, kad sąmoningas sapnavimas vyktų ne REM fazėje.
Palankiau vertinama galvajuostė „ZMax“. Ji mėgina fizinę ir jutimų stimuliaciją derinti su smegenų nuskaitymu. Jis grindžiamas smegenų veiklos fiksavimu ir orientuojasi į REM miego fazę. Visgi prietaisas pritaikytas tyrimams, o ne individualiam naudojimui.
Tad akivaizdu, kad pažadų užtikrinti sklandų sąmoningą sapnavimą technologijos išpildyti kol kas negali. Tiesa, mašininio mokymosi, smegenų ir kompiuterio sąsajų bei dėvimų technologijų pažanga teikia vilčių. Galbūt jau po kelerių metų pasirodys efektyvus sąmoningo sapnavimo įrenginys. O iki tol svarbu nepasimauti ant greito pelno ieškančių kabliuko. Miegas, sapnai ir sąmoningumas – kietas riešutėlis. Net technologijoms sunku jį perkąsti.
Šaltinis: Wired.co.uk
