Kuo baigsis pandemijos paskatintas nuotolinio darbo eksperimentas?

Kuo baigsis pandemijos paskatintas nuotolinio darbo eksperimentas?

2020-ųjų kovą prasidėjo precedento neturintis masinis nuotolinio darbo eksperimentas. Pandemija privertė kompanijas išsiųsti darbuotojus triūsti iš namų. 

Prabėgus metams, didelė dalis jų tebedirba nuotoliniu būdu. Tai neretai reiškia išsitrynusią ribą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Be to, daugeliui tenka žongliruoti tarp darbo, buities rūpesčių ir vaikų priežiūros ar nuotolinio mokymo. Darbuotojai pasiilgo kolegų ir darbinių ritualų. Na, o darbdaviams teko pasirūpinti ne tik darbo sąlygomis, bet ir darbuotojų emocine būkle.

Tiesa, nuotolinis darbas atnešė ir vertingą suvokimą, kad susitikimai ne visada būtini, o sėdėjimas prie darbo stalo dar nereiškia produktyvumo. 

Įsibėgėjant vakcinacijai, tikėtina, bent iš dalies sugrįšime į „normalybę“. Bet kai kurie darbo pokyčiai gali būti negrįžtami. Nuotolinio ir kontaktinio darbo derinimas gali atnešti nemenkų iššūkių. JAV marketingo tyrimų kompanijos „Forrester“ vyriausiojo analitiko Andrew Hewitto skaičiavimu, mišrų darbo modelį taikys net 60 proc. kompanijų.

Darbovietės privalumu nebebus laikoma galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Privalumu taps tinkamų nuotolinio darbo sąlygų užtikrinimas. 

Tarp biuro ir nuotolinių darbuotojų tvyranti nelygybė gali kelti problemų. Besidarbuojantys biure turi daugiau galimybių tiesiogiai bendrauti su vadovais. Tai gali užtikrinti geresnę prieigą prie informacijos ar atsakingesnes užduotis. Be to, dar iki pandemijos dirbantys nuotoliniu būdu neretai buvo laikomi mažiau produktyviais ir nesusitelkusiais į karjerą. Todėl vadovams būtini mokymai. Jie padėtų skirtingais būdais dirbančius darbuotojus įtraukti į susitikimus ir sprendimų priėmimą.

Pamažu grįžtant prie įprastinių sąlygų, darbdaviai veikiausiai griežtins nuotoliniam darbui taikomus reikalavimus. Pavyzdžiui, darbuotojai turės taikytis prie vyraujančios laiko juostos arba užtikrinti, kad darbo metu jiems nereiks rūpintis vaikais.

Kai didesnė dalis žmonių darbuosis nuotoliniu būdu, kompanijoms teks spręsti „susitraukusio biuro“ iššūkį. Biuro erdvės privalės atitikti mišraus darbo modelio reikalavimus. Ne visiems bus reikalinga atskira darbo vieta. Komandinis darbas bus vykdomas biure, o individualus – namuose. Todėl prioritetu taps bendradarbiavimo erdvės. 

Ekspertai įspėja, kad sugrąžinti „normalumą“ į darbovietes užtruks. Pandemija nemenkai supurtė nusistovėjusį biurų gyvenimą. Psichologinis šių pokyčių poveikis bus ilgalaikis. Belieka tikėtis, kad priverstinis nuotolinio darbo eksperimentas galiausiai visgi atneš vertingų pamokų ir paskatins produktyvumą.

Šaltinis: CNN.com

Į kovą su klimato kaita kyla skaitmeninis Žemės dvynys

Europos Sąjunga įgyvendina projektą „Destination Earth“. Jis prasideda šių metų viduryje ir truks dešimtmetį. Viena įdomiausių projekto dalių – klimato ir informatikos mokslų atstovų kuriamas skaitmeninis Žemės „dvynys“. Tai bus itin tikslus Žemės modelis. Jo paskirtis – kaip įmanoma tiksliau vertinti klimato kaitą ir ekstremalius įvykius.

Skaitmeninis Žemės dvynys – tai informacinė sistema, vystanti ir išbandanti scenarijus. Šis modelis padės priimti sprendimus dėl atskirų veiksmų ir visos klimato politikos. Skaitmeninis Žemės dvynys leis nuspręsti, kurie veiksmai labiausiai sušvelnintų klimato kaitos pasekmes. Be to, modelis pasitarnaus strateginiam gėlo vandens ir maisto tiekimo bei vėjo ar saulės jėgainių planavimui.

Į jį bus nuolat integruojami stebėjimų duomenys. Dėl šios priežasties jis galės tiksliau sekti evoliuciją ir numatyti galimus ateities sprendimus. Būtų įtraukiami ir duomenys apie žmogaus veiklą. Modelis kaip įmanoma tikroviškai atspindės visus Žemės paviršiaus procesus.

„Destination Earth“ iniciatorius ir Europos vidutinio laikotarpio orų prognozių centro direktoriaus pavaduotojas Peteris Baueris pabrėžia Žemės mokslų ir informatikos atstovų bendradarbiavimo būtinybę.

Įprastiniai klimato modeliai atspindi labai platų procesų spektrą. Visgi jie ignoruoja mažesnius procesus, nors šie yra būtini tikslesnėms prognozėms. Skaitmeninis Žemės dvynys suderins abi sritis ir leis įgyvendinti tikslias simuliacijas, atspindinčias sudėtingus Žemės sistemos procesus. Tiesa, dabartiniai superkompiuteriai būsimai sistemai gali būti neužtektinai galingi. Todėl technologijoms teks vytis ambicingas idėjas. 

Panašu, kad geriausias pasirinkimas būsimam Žemės dvyniui būtų grafiniais procesoriais (GPU) paremti superkompiuteriai. Mokslininkų paskaičiavimu, būsimajam modeliui bus reikalinga maždaug 20 000 grafinių procesorių galingumo sistema.

Suprantama, būsimasis modelis neapsieis be dirbtinio intelekto. Jis padės paspartinti simuliacijas ir iš didžiulio duomenų kiekio išgryninti svarbiausią informaciją. Pasitelkus mašininį mokymąsi, skaičiavimai taps efektyvesni, o procesų apibūdinimas – tikslesnis. 

Darosi išties įdomu, kaip Žemės mokslų ir informatikos sąjunga pasitarnaus kovai su klimato kaita.

Šaltinis: WEForum.com

Ar startuoliai taps Lietuvos viešojo sektoriaus išsigelbėjimu?

Viešasis sektorius – startuolių dažnai aplenkiama sritis. Pati „GovTech“ (inovatyvių viešojo sektoriaus technologijų) startuolių idėja yra pakankamai nauja. Inovacijų kultūros ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas viešojo sektoriaus pareigūnams dažnai neleidžia ieškoti netradicinių sprendimų.

Visgi „GovTech“ aktualumas pastaraisiais metais auga: viešojo sektoriaus problemoms spręsti vis dažniau pasitelkiami startuoliai ir technologijos. Startuolių sprendimai didina gyventojų įsitraukimą, aprūpina viešąjį sektorių duomenimis ar tiesiog suteikia efektyvesnių kasdienio darbo įrankių. Pandemijos paskatintos skaitmenizacijos ir išaugusių piliečių lūkesčių akivaizdoje „GovTech“ sprendimai būtini ir kaip efektyvesnių viešųjų paslaugų šaltinis, ir kaip ekonominė galimybė verslui.

Lietuvos pasiekimai „GovTech“ srityje kol kas gan riboti. Šalyje tebėra daug struktūrinių problemų, lėtinančių viešojo sektoriaus inovacijų raidą. Visgi tokių startuolių kaip „Trafi“, „Interactio“ ar „Mindletic“ sėkmė rodo, kad Lietuva gali tapti viešojo sektoriaus inovacijų centru. Gan nedidelė Lietuvos rinka žengia pirmuosius didelius žingsnius laužant ribas ir stereotipus, susijusius su startuolių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu.

2019-aisiais Lietuvos vyriausybė priėmė strateginį sprendimą atsidurti „GovTech“ inovacijų priešakyje. Buvo įkurta „GovTech“ laboratorija, siekianti į viešąjį sektorių atvesti inovatyvias idėjas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kurioje veikia ši laboratorija, tapo jungtimi tarp startuolių ir viešojo sektoriaus iššūkių.

Šiuo metu vystomi pažangūs „GovTech“ sprendimai. Štai „Oxylabs“ kuria dirbtinio intelekto sistemą, padėsiančią automatizuoti nelegalaus turinio aptikimą internete. Ji padėtų teisėsaugos institucijoms efektyviau dorotis su pavojingomis svetainėmis. O „Green Thyme“ kuria pirmąją Lietuvoje išmanią visuomenės sveikatos stebėjimo sistemą, skirtą Vilniaus mokykloms. 

Lietuva jau sėkmingai įsitvirtino pasauliniame „GovTech“ žemėlapyje. Tačiau nuveikti teks dar labai daug. Viešajam sektoriui būtina vystyti skaitmeninius įgūdžius. Taip pat svarbu nevengti drąsių sprendimų ir skirti lėšų kūrybiškiems iššūkių įveikimo būdams atrasti. Tik tada „GovTech“ startuoliai bus pajėgūs dirbti su įvairiomis viešojo sektoriaus institucijomis ir džiaugtis inovacijų bei verslo dvasios reikalaujančių sričių galimybėmis.  

Šaltinis: WEForum.com

Pasidalink

Susisiekite su mumis!