Moterų ir merginų trūkumo kompiuterių moksluose problema yra išsamiai aprašyta. Pats metas kažką dėl to nuveikti paprastam žmogui.
Net apie 1980-uosius, kai personaliniai kompiuteriai buvo reklamuojami kaip daiktai, skirti labiau vaikinams, profesiniame lygmenyje lyčių lygybės buvo daugiau. 1984 metais tarp baigusių kompiuterių mokslų bakalauro studijas merginų buvo 37 proc., o 2014 metais šis skaičius sumažėjo iki 18 proc. Spėjama, kad programavimo yra mokama tik vienoje iš keturių JAV mokyklų, nors mokytojai sako, kad tai turėtų būti privaloma. Statistika, procentai ir bendras supratimas rodo, kad problema yra didžiulė. Padėti norisi, tačiau dažnas nė neįsivaizduoja, nuo ko reikėtų pradėti.
Žemiau rasite keletą pradinių žingsnių, kuriuos galite žengti siekdami nukreipti savo bendruomenės merginas į kompiuterių mokslus.
- Žinokite, kokius konkrečius barjerus reikia įveikti
Visų pirma turite suprasti, kokios yra sisteminės kliūtys, atbaidančios merginas nuo programavimo. Tam daug įtakos turi kultūra, kuri nuolat neigia merginų galimybes kompiuterių moksluose ir švietimo bei reikalingų įrankių trūkumas.
„Girls Who Code” įkūrėja Reshma Saujani sako, kad kultūroje yra giliai įsišaknijęs toks supratimas: normalu, jog mergaitėms nepatinka matematika ir tikslieji mokslai. „Mūsų kultūroje tai virsta kone sensacija. Juk užėjęs į drabužių parduotuvę gali rasti moteriškus marškinėlius su užrašu „Esu alergiška algebrai“. Merginos tarsi turi slėpti savo protą, kai kalba pasisuka apie matematiką ir kitus tiksliuosius mokslus”, – teigia R. Saujani. Saujani pridūrė, kad jeigu šios profesijos merginoms nėra matomos, jos tokių ir nesirinks. Lygiai tokia pati svarbi kliūtis, kaip kultūriniai dalykai, yra ir problema, jog moksleiviai apskritai nėra mokomi programavimo. O „Code.org“ įkūrėjas Hadi Partovi priduria, kad net jei jo ir mokoma, klasėse mergaitėms skiriama gerokai mažiau dėmesio.
„Jeigu įeini į klasę ir matai 18 berniukų ir 2 mergaites, tikriausiai iškart pamanai, kad esi netinkamoje vietoje ir čia nelaukiama. Tai apsunkina“, – mano H. Partovi.
- Pradėkite nuo konkrečių žingsnių savo gyvenime
Norint spręsti problemą visai nebūtina jums kurti ne pelno siekiančią ar visuomeninę organizaciją. Galite pradėti nuo visai nedidelių dalykų, pavyzdžiui, paskatinti mokytis programuoti vieną mergaitę kurią pažįstate. Saujani siūlo pradėti kasdien laužyti stereotipus. Pavyzdžiui, jei sugedo koks nors įrenginys, paprašykite, kad jį sutaisyti pabandytų jūsų dukra, o ne sūnus.
„Manau, kad kiekvienas tikrai turėtų pagalvoti apie kokią nors savo gyvenime esančią jauną mergaitę ir įkvėpti ją mokytis programuoti. Pasikalbėkite su ja apie tai. Programavimas yra pagrindinis 21-ojo amžiaus įgūdis, kurį turi mokėti kiekviena mergina. Mes patys turime stebėti savo nesąmoningus kasdienius polinkius, kaip vertiname mergaičių ir berniukų galimybes ką nors sukurti ar sukonstruoti ir tai keisti”, – įsitikinusi R. Saujani.
- Suraskite organizacijas, kurios jau dirba ta linkme
Nebūtina pradėti nuo nulio. Yra daugybė organizacijų, kurios siūlo inovatyvias ir sėkmingas programas, kurios padeda merginoms pradėti mokytis programuoti ir turi įvairių būdų, kaip jas palaikyti.
„Black Girls Code“ įkūrėja Kimberly Bryant mano, kad į šias organizacijas tėvams ar techninių žinių turintiems žmonėms galima įsilieti ir tapti mentoriais. Jeigu tokios rolės jums netinka, visuomet galima ir kitaip prisidėti prie organizacijų, pavyzdžiui jas remti.
„Matome, kad mergaitėms tikrai reikia tokių programų, nes jų kol kas yra dar labai mažai. Palaikydami programas prisidėsime ir prie to, kad jos galės paskatinti daugiau mergaičių ar merginų”, – teigia K. Bryant.
Be „Girls Who Code”, „Black Girls Code” ir „Code.org” veikia ir daugiau tokių organizacijų: „Girls Learning Code“, „Iridescent, „1,000 Girls 1,000“.
Daugiau JAV veikiančių programų galite rasti čia: https://learntocodewith.me/posts/13-places-women-learn-code/
Daugiau tarptautinių programų ir iniciatyvų galite rasti čia: https://mashable.com/2016/01/22/women-in-stem-global/#hQxnVn5HQuqz
- Būkite pavyzdžiu
Paskirkite šiek tiek laiko ir išsiaiškinkite, kurioje srityje jūsų įgūdžiai ir patirtis galėtų labiausiai praversti. Pavyzdžiui, jeigu esate moteris, dirbanti mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityje, pagalvokite, kaip jūsų asmeninė istorija galėtų įkvėpti mergaites ir įrodytų, kad šiose srityse dirbti įmanoma ir joms.
„Mergaitėms yra būtina matyti pavyzdžius moterų, dirbančių technologinėse srityse. Jos galėtų pravesti paskaitas, dalyvauti karjeros dienose, pakviesti moksleives į savo darbą ir jį aprodyti arba kitaip užmegzti ryšį su jomis. Tai gyvybiškai svarbu. „Black Girls Code“ ir kitoms organizacijoms priklausančios mergaitės auga su kompiuteriais ir išmaniais telefonais”, – sako K. Bryant.
Tačiau viešojoje erdvėje vis dar trūksta technologijas išmanančių moterų.
„Būtina eiti į bendruomenes, grįžti į mokyklas ir kalbėtis tam, kad mergaitės galėtų pamatyti į save panašų pavyzdį ir galėtų sekti panašiu karjeros keliu. Mentorystė ir mergaičių paskatinimas yra labai svarbus siekiant parodyti, kad tokia karjeros sritis joms tikrai yra įmanoma”, – teigia K. Bryant.
Jei patys dar nesate pasiruošę tapti mentoriais, galite paklausinėti savo draugų ar šeimos narių – gal jie sutiktų tuo užsiimti. Taip pat galite pasidomėti, kaip prisidėti galėtų jūsų darbovietė ar bendruomenė, kuriai priklausote.
- Paskatinkite vietines mokyklas pradėti mokyti mergaites programuoti
Vienas iš labai rimtų būdų skatinti mergaites tapti programuotojomis, yra pradėti vesta tokias pamokas mokyklose. Galite susisiekti su vietos politikais ar įstatymų leidėjais ir įtikinti juos, kad programavimo pamokos mokyklose taptų prioritetinėmis. Kaip tėvas ar globėjas jūs galite paspausti įstaigų administraciją, kad šios į mokymosi programas įtrauktų daugiau dalykų, susijusių su kompiuterių mokslais, skirtų skirtingo amžiaus moksleiviams. Tikrai galite prisidėti prie mokymosi sistemos pokyčių, jeigu esate mokytojas.
„Pradinėje mokykloje padaryti pokytį tikriausiai yra lengviausia, nes tam jums nereikia, kad kažko imtųsi visas rajonas, nereikia keisti mokymosi programų ar tvarkaraščių”, – įsitikinęs H. Partovi.
„Code.org“ jau dabar organizuoja vienos dienos mokymus, skirtus pradinukų mokytojams, per kuriuos pasakojama, kaip dėstyti kompiuterių mokslus – juose dalyvavo jau apie 20 tūkst. pedagogų. Net jei mokytojas pats negali mokyti programavimo, dauguma organizacijų gali pasiūlyti pasikviesti į pamokas tai galinčius daryti jų savanorius.
Vidurinėms mokykloms pradėti programavimo pamokas gali būti sunkiau, tam gali prireikti vietos valdžios sprendimo, todėl patariama pirmiausia pasikalbėti su mokyklos direktoriumi. Bryant taip pat pataria mokytojams pagalvoti, kaip kompiuterių mokslus integruoti į kitus mokomuosius dalykus – juk tai nebūtinai turi būti atskira pamoka. Pradėti po truputį mokyti programavimo jie gali sujungę kelias disciplinas.
„Mano dukra pirmą kartą susidūrė su programavimu, kai per matematikos pamokas teko naudoti „Scratch“ programą. Mokytojai turėtų ieškoti būdų, kaip pritaikyti technologijas skirtingose pamokose. Jas naudodami pagerinsime pamokas ir technologijos mums taps lyg atroji prigimtis”, – mano K. Bryant.
Svarbu paminėti, kad dideli pokyčiai švietimo sistemoje neįvyks per vieną naktį. „Manau, kad mums reikia labai daug pokyčių, tačiau juos įgyvendinti tikrai užtruks. Be to, reikia užtikrinti, kad laikas po pamokų nebūtų leidžiamas veltui, nes atrodo, kad kiekviena diena, kai nemokome savo vaikų, yra prarasta”, – teigia R. Saujani.
- Vadovaukite merginų programavimo klubui
Popamokinė veikla yra labai svarbi, todėl galite pagalvoti apie naujo klubo įkūrimą jūsų bendruomenėje. Toks yra klubas „Girls Who Code Club“. Šios organizacijos tinklapyje galima rasti įvairios atvirai prieinamos medžiagos, kuri padės ir jums įkurti klubą.
„Code.org” siūlo iniciatyvą „Hour of Code” – švietėjai, įmonės, įstaigos ar kiti savanoriai gali priimti ir suorganizuoti valandos trukmės renginį, per kurį mokoma programavimo pagrindų. Pasak H. Partovi, tokiuose renginiuose jau dalyvavo apie 50 milijonų mergaičių ir merginų.
„Stereotipus sugriausime tik tada, kai ne tik parodysime mergaitėms, kad jos gali programuoti, bet ir iš tikrųjų suteiksime galimybę pradėti to mokytis. Reikia tik surasti laiko ir po pusvalandžio mergaitė, kurią programavimas iš pradžių baugino, bus jau kažką realiai padariusi ir jos susidomėjimas šia veikla bus visai kitoks”, – teigia H. Partovi.
- Suprasti, kad kompiuterių mokslai yra daugiasluoksnis objektas
Būtina suprasti, kad norėdami sudominti mergaites programavimu, susiduriame ne tik su lyties problema, bėdų taip pat kyla dėl rasės, amžiaus ir kitų identiteto faktorių. Pavyzdžiui, istoriškai taip susiklostė, kad mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritys išskyrė nebaltaodes moteris. O programavimo pamokos ir kursai dažniau prieinami turtingesnėse bendruomenėse ir mokyklose. Todėl reikia galvoti apie tai, kokia įvairialypė yra ši problema ir nepamiršti mergaičių iš bendruomenių, kurioms yra mažiau atstovaujama.
„Nebūtinai tos pačios technikos ir taktikos veiks, jei žmonės ir organizacijos norės atkreipti dėmesį mergaičių iš afroamerikiečių ar Lotynų Amerikos bendruomenių. Todėl norint į problemą pažiūrėti visapusiškai, labai svarbu suprasti skirtumus tarp bendruomenių ir surasti būdą, kaip jas geriausiai pasiekti“, – pabrėžia K. Bryant.
Pasak jos, didinti prieinamumą ir dėmesio kiekį reikia vienodai visuose regionuose ir bendruomenėse, tačiau įrankiai ir technikos gali skirtis. Saujani priduria, kad šią problemą mato iš dalies kaip ekonominę ne tik JAV, bet ir tarptautiniu mastu.
„Nemanau, kad yra geresnis būdas skurdui sumažinti negu kad išmokyti mergaites programuoti. Mūsų programose dalyvauja ir greta sėdi mergaitės iš benamių prieglaudų ir tos, kurios lanko geriausias privačias Niujorko mokyklas. Jos visos startuoja tame pačiame taške, o po septynių savaičių yra vienodai gebančios gauti darbą arba praktiką Facebook’e”, – sako R. Saujani.
Ji yra pati mačiusi, kaip mergaitės, įgavusios programavimo žinių, iš skurdžių šeimų yra pakilusios į vidurinę socialinę klasę.
- Suprasti, nuo ko mergaitėms reikia pradėti
Prieš rengdami pirmą žingsnį ir bandydami sudominti mergaites programavimu, turite suprasti ir tai, kokių įgūdžių joms reikės. Partovi sako, kad daug ką lemti gali pasirinkta programavimo platforma ir kalba. Todėl jis siūlo pradėti nuo supaprastintų, tempk ir mesk (drag and drop) principu veikiančių programavimo metodų, kurie leidžia moksleiviams greitai sukurti kažką smagaus ir įkvepia vietoje to, kad nuviltų.
„Girls Who Code” ir „Black Girls Code” pradeda mokyti nuo „Scratch“ programavimo kalbos. Tačiau tiek R. Saujani, tiek K. Bryant sutinka, kad daug ką lemia ir tinkamas mąstymas.
„Daugiau lemia tai, kaip mergaitės moka spręsti problemas, o ne tai, kad jos pirmiausiai išmoks „Scratch“, tada JAVA, HTML ir Ruby programavimo kalbas. Kalbos vis tiek nuolat kis, o pagrindiniai principai, kaip žmogus mąsto, išliks. Žinoma, viskas pavyks ne iš pirmo, antro ar penkto karto, todėl reikia priprasti gerai jaustis netgi klystant”, – sako R. Saujani. Bryant priduria, kad reikalingo kompiuterinio mąstymo galima išmokti ir nesimokant jokios programavimo kalbos.
„Man labiausiai patinka tos programos, kur būtent to ir moko – nutolsta nuo kompiuterių mokslų ir pirmiausiai padeda vaikams įgauti problemų sprendimo pagrindus. O programavimas tik vienas ypatingas būdas problemai išspręsti” – įsitikinusi K. Bryant.
Parengta pagal Mashable:
https://mashable.com/2016/01/27/girls-coding-how-to-help/#tkVYxYFraSqE
