Produktyvumo rakto kompanijos šiemet ieškos ne tik technologijose
Nereikia nė priminti, kad 2020-ieji buvo daugiausiai chaoso ir iššūkių atnešę metai. Visgi jie dovanojo ir teigiamų darbo proceso pokyčių, paskatinusių įspūdingą lankstumą ir produktyvumą. Kompanijos jau suka galvas, kaip neiššvaistyti pokyčių nulemtos naudos ir išpešti dar daugiau. Technologijų įtakos darbo procesui ekspertas Charlesas Towersas-Clarkas pateikia keletą prognozių apie darbo ypatumus 2021-aisiais.
Virtualių biuro erdvių tobulinimas. 2020-aisiais gyvi susitikimai buvo pakeisti vaizdo skambučiais. Tačiau greitai paaiškėjo, kad būtina didinti darbuotojų įsitraukimą ir tobulinti šią bendravimo formą. Technologijų kompanijos iššūkį priėmė. Pavyzdžiui, „Nvidia“ ėmė teikti prioritetą kūno kalbos ir veido išraiškų perteikimui.
Daugelis kompanijų tęsia darbą iš namų, tad darbuotojams reikalingos virtualios susitikimų ir bendravimo erdvės Todėl bandymų atkartoti žmogišką ryšį dirbant nuotoliniu būdu 2021-aisiais neabejotinai bus daugiau.
Bendrumo ir artumo pojūtį gali suteikti virtuali realybė. Ją pasitelkti jau mėgina tokie projektai kaip „Oculus Rift“ ir „Facebook“ „Infinite Office“. Siekdamos pagyvinti nuotolinius susitikimus ir sustiprinti darbuotojų įsitraukimą, technologijų kompanijos atsigręžia ir į papildytą realybę.
Rūpestis darbuotojų gerove. Suvokdami 2020-aisiais išryškėjusią darbuotojų geros savijautos įtaką jų produktyvumui, darbdaviai stengsis užtikrinti, kad darbas iš namų nesibaigtų persitempimu ir perdegimu.
Dėmesys žmonių gebėjimams. Dirbtinio intelekto kompanijos pernai sparčiai augo ir tobulėjo. Tačiau tai tik išryškino žmonių įgūdžių ir gebėjimų, kurių dirbtinis intelektas perteikti negali – iniciatyvumo, kūrybiškumo ar emocinio intelekto – svarbą. 2021-aisiais kompanijos remsis šiomis žmonių kompetencijomis, o dirbtinį intelektą išnaudos paprastiems ir pasikartojantiems procesams.
Nuotolinio apmokymo pokyčiai. Darbuotojų apmokymas ar perkvalifikavimas nuotoliniu būdu nepasieina be sunkumų. Įprastiniai įrankiai neatrodo pajėgūs jį įveikti. Į pagalbą skuba dirbtiniu intelektu paremtos mokymosi platformos. Jos didina vartotojų įsitraukimą ir automatizuoja dalį proceso, atsižvelgdamos į individualų mokymosi tempą.
Regis, tai, kaip įmonės pasinaudos pakitusia situacija, nulems, ar jos klestės, ar patirs bėdų. Kad 2020-ųjų pamokos nebūtų veltui, reikia rūpintis darbuotojų gerove ir tinkamai išnaudoti tiek technologijas, tiek žmonių gebėjimus.
Šaltinis: Forbes.com
Kaip nuotolinio mokymosi vargus paversti džiaugsmais?
Nuotolinis vaikų mokymasis daugeliui tėvų ar globėjų tampa tarsi papildomu darbu. Žongliruoti tarp tiesioginio darbo veiklų, buities ir vaikų nuotolinio mokymosi rūpesčių – užduotis ne iš lengvųjų.
Visgi pasirūpinti, kad vaikai iš namų mokytųsi kaip įmanoma sklandžiau, yra nepaprastai svarbu. Štai keletas patarimų tėvams ir globėjams, kaip tą padaryti efektyviau.
Veiklų planavimas. Svarbu užtikrinti skirtingų veiklų balansą. Tarkime, po susikaupimo reikalaujančio matematikos mokymosi tiktų laisvesnė veikla. Mokymąsi svarbu paįvairinti ir žaidimo valandėlėmis.
Gamtos mokslai. Jei šioje srityje patys turite spragų, baimintis neverta. Drauge mokytis bus dar smagiau. Svarbiausia – skatinti vaikų smalsumą. Neįkainojama pagalba gali tapti internetiniai ištekliai. Nesudėtingų, prieinamų ir smagių namuose atliekamų mokslinių eksperimentų idėjų ar trumpų pamokų galima pasižvalgyti „Primary Science Teaching Trust“, „Science Sparks“ ir kituose tokio pobūdžio puslapiuose.
Gimtoji kalba. Esminis patarimas tėvams šioje srityje – įkvėpti meilę skaitymui ir raginti vaikus skaityti kasdien.
Užsienio kalbos. Teks pasitelkti kūrybiškumą ir išnaudoti vaiko pomėgius: žaisti jų mėgstamus žaidimus, įpinant užsienio kalbą, žiūrėti filmus ta kalba. Kitaip tariant, pamėginti „pasinerti“ į kalbą, susiejant ją su smagiomis veiklomis. Na, o jei vaiko besimokomos užsienio kalbos patys nemokate, nesidrovėkite to pripažinti. Gal tai puiki proga pasimokyti drauge?
Matematika. Mokymąsi paverskite smagiu ir praktišku. Pavyzdžiui, trupmenoms paaiškinti gali pasitarnauti šokolado plytelė. Žinoma, neužmirškite internetinių išteklių.
Šaltinis: GoodHousekeeping.com
Ateities skraidymo technologijų eros teks dar palūkėti
Didžiąją XX a. dalį netolimos ateities simboliu ir vaizdiniu buvo laikomos dvi skraidymo technologijos: skraidantys automobiliai ir jetpack įrenginiai (vadinamosios reaktyvinės kuprinės ar skraidyklės). Jos skraidymą leido įsivaizduoti kaip prieinamą ir jaudinančią patirtį. Pirmasis skraidančio automobilio prototipas pasirodė dar 1926-aisiais, reaktyvinės kuprinės – 1961-aisiais.
Tačiau ne viename fantastiniame filme pavaizduotas nepriekaištingas vizijos įgyvendinimas, regis, nusikėlinėjo vis toliau į ateitį. O Rugsėjo 11-osios išpuolių siaubas, atrodė, reiškė, kad ateities skraidyklių vizijos apskritai nevirs realybe.
Skraidymo technologijų raida visgi nesustojo, tačiau kuriami produktai buvo nepatogūs, nefunkcionalūs ir neatitiko jau beveik šimtmetį formuojamų lūkesčių. Jų vystymą iš esmės skatina ne tiek realus poreikis, kiek jau minėtos vizijos. Novatoriškos skraidančių automobilių idėjos duždavo atsitrenkusios į realybės uolas.
Tiesa, reikšmingas skraidančių automobilių raidos proveržis buvo vertikalaus kilimo ir leidimosi technologija. Skraidantys automobiliai ir tokie bandymai kaip kompanijos „SkyDrive“ skraidantis taksi apskritai atrodo teikiantys daugiau vilčių. Visgi jų gamybos kaštai išlieka neprotingai dideli, o panaudojimo galimybės – labai ribotos. Į virtualią erdvę veiklas perkėlusi pandemija mažina ir spartaus susisiekimo poreikį.
Regis, reaktyvinės skraidyklės ir skraidantys automobiliai artimiausiu metu neišnyks, bet ir toliau liks veikiau nišiniais entuziastams skirtais produktais. Vaizdai iš tokių fantastinių filmų kaip „Blade Runner“ ar „The Fifth Element“ į realybę nepersikels dar pakankamai ilgai.
Šaltinis: Mashable.com
